Biržė

Kitos reikšmės – Biržė (viensėdis).

Biržė – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas, atribotas spindžiais (siauromis proskynomis) arba natūraliomis ribomis. Biržės ribos dažnai sutampa su miško kvartalinėmis linijomis, upeliais, keliais, mišku neapaugusių plotų ribomis. Biržės viduje pagal poreikį paliekami nekirstinų biržės dalių plotai.

Dažais pažymėti medžiai (Vokietija)

Biržės atribojimas

Biržės paruošimas atliekamas numatytoje kirsti miško teritorijoje prieš pagrindinius darbus, įskaitant pavojingų medžių šalinimą, trasų žymėjimą ir paruošimą. Biržės atribojamos iškertant iki 1 m pločio spindžius. Šioje juostoje pašalinami augantys medžiai ir krūmai. Storesni nei 16 cm medžiai (1,3 m aukštyje) nekertami, bet spindžiu apeinami. Su spindžiais besiribojantys biržės medžiai yra pažymimi užtašymu ar kitais būdais iš spindžių pusės. Kirstini medžiai paženklinami spaudais, asmeniniais žymekliais, numeriais, žievės patašymu, dažais, rėžtuku arba nustatytais medienos kokybės ženklais. Biržės atrėžiamos pagal miško valdytojų patvirtintą biržių atrėžimo projektą. Sudaromi biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentai.

Biržės charakteristikos

Biržės būna stačiakampio ir netaisyklingos formos. Stačiakampė biržė kertama plynai, dalijama į kelias mažesnes biržes. Netaisyklinga biržė rėžiama, kai kertama neplynai arba plynai nedidelio ploto medynai. Pagal kiekvienos šalies pagrindinių kirtimų taisykles numatomi biržės plotis, ilgis, plotas, biržių šliejimo būdas ir laikas, jų kirtimo ar šliejimo kryptis. Biržės skirstomos į siauras (iki 100 m), vidutinio platumo (100–150 m) ir plačias (150–250 m). Biržių plotį ir plotą lemia miškų grupė, augavietės sąlygos, medyno rūšinė sudėtis, kirtimo rūšis ir būdas. Lietuvoje plyno kirtimo biržių plotis 75–150 m, o plotas ne didesnis kaip 5–8 ha, priklausomai nuo miško grupės. Nustatoma metinė biržė – tai metinė medyno kirtimo apimtis pagal miškotvarkos duomenis.