Birštono apžvalgos bokštas

Birštono apžvalgos bokšto vieta
Birštono apžvalgos bokštas
Birštono apžvalgos bokštas
Birštono apžvalgos bokštas
54°36′13″š. pl. 24°00′48″r. ilg. / 54.6036592°š. pl. 24.0132835°r. ilg. / 54.6036592; 24.0132835 (Birštono apžvalgos bokštas)
Vieta Birštonas
Atidarymas 2019 m. liepos 12 d.
Paskirtis Kraštovaizdžio apžvalga
Aukštis 45 m

Birštono apžvalgos bokštas – tai 51 m aukščio konstrukcija, kurios 45 m aukštyje įrengta apžvalgos platforma[1]. Šio bokšto apžvalgos platforma yra iškelta aukščiausiame lygyje tarp visų Lietuvos apžvalgos bokštų.

Paskirtis ir apylinkės redaguoti

 
Nemuno vingis matomas iš Birštono apžvalgos bokšto aikštelės

Birštono apžvalgos bokštas skirtas apžvelgti Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdį. Už 450 m į vakarus driekiasi Škėvonių atodanga (gamtos paminklas), 1,5 km į rytus stūkso Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas). Nuo bokšto žvelgiant į pietus, pietryčius, už 6,2 kilometro Nemuno kairiajame krante plyti Punios šilas, išsaugojęs Lietuvos pirmykščių girių bruožus[2][3]. Už 7,9 kilometrų į pietvakarius plyti nedidelis Degsnės miškas, kurio maumedyne auga nemažai apie 46 m aukščio lenkinių maumedžių bei tarp jų aukščiausiu Lietuvos medžiu laikomas Degsnės miško maumedis.

Vietovė redaguoti

Birštono apžvalgos bokštas pastatytas Birštono savivaldybėje, Birštono kurortinio miestelio pietvakarinėje dalyje, ant kalvos 92 metrų aukštyje virš jūros lygio, apie 228 metrus į rytus nuo Nemuno pakrantės, apie 590 metrų nuo magistralinio A16 kelio Vilnius - Marijampolė.

Bokšto duomenys redaguoti

Birštono apžvalgos bokšto architektai - Donatas Malinauskas ir Vytautas Putna. Jo statybos užtruko kiek mažiau nei metus. Apžvalgos bokštas oficialiai atidarytas lankytojams nuo 2019 m. liepos 11 d.

Statant bokštą, jo pagrindui naudotos metalinės konstrukcijos, o apdailai mediena. Į bokšto apžvalgos aikštelę esančią 45 m aukštyje, veda 300 laiptelių. Apžvalgos aikštelėje suprojektuoti ir sumontuoti skaidrių konstrukcijų grūdinto stiklo berėmiai turėklai, kurie atlaiko 2 kN šoninio vertimo jėgą. Sumontuotas keturšlaitis stogas – toks pat kaip tradicinių senųjų medinių gynybinių pilių sargybiniuose bokštuose, kurias statė baltų gentys. Bokšte įrengta dviguba įžeminimo sistema, turėklai pagaminti iš grūdinto neskylančio stiklo[4]. Skaičiuojama, kad statant bokštą maumedžių tašų iš viso buvo sunaudota 38 kubiniai metrai. Jų bendras ilgis siekia apie 7 km, o visus juos pritvirtinti prireikė 10 tūkst. varžtų. Bokšto konstruktyvą sudaro erdvinė metalinių profilių konstrukcija. Šioms konstrukcijoms ir varžtiniams sujungimams sunaudota 111,6 tonų metalo[5].

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti