Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčia

54°36′05″š. pl. 24°02′02″r. ilg. / 54.6015°š. pl. 24.0339°r. ilg. / 54.6015; 24.0339

Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Birštono
Savivaldybė	Birštono savivaldybė
Gyvenvietė	Birštonas
Adresas	Birutės g. 14
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1909 m.
Stilius	neogotika

Kitos reikšmės – Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Birštone, Nemuno dešiniajame krante. Manoma, kad tai ketvirtoji bažnyčia miesto istorijoje.

Istorija redaguoti

Priešistorė redaguoti

Galvojama, kad Biršone bažnyčia jau buvo 1529 m., nes jis šaltiniuose vadinamas miestu. 1609 m. seniūnas įpareigotas atstatyti sunykusią Birštono bažnyčią, kuriai buvo dovanoti 2 valakai žemės.

Pirmoji Birštono bažnyčia, tikėtina, stovėjo jau 1529 m., bet sunyko, nes rezidencijos valdytojai nebuvo uolūs katalikai. Kai Birštonas atiteko pamaldiems vengrų kilmės didikams Kasparui Horvatui ir jo žmonai Kotrynai Užali, 1609 m. karalius Zigmantas Vaza pasirašė fundaciją naujos bažnyčios statybai.^[1]

1643 m. bažnyčiai dovanotas Žydeikonių kaimas ir įpareigota laikyti pamaldas. Anksčiau buvusi parapija tapo filija. Manoma, kad 1655 m. bažnyčia sudegė kovų su švedais ir rusais metu, nes 1674 m. vėl įpareigota atstatyti. 1669, 1717 ir 1744 m. nurodyta filija. 1782 m. bažnyčios vietoje stovėjo kryžius. 1787 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia dabartinės Jono Basanavičiaus aikštės vietoje. Lėšų skyrė Prienų seniūnas K. Sapiega. 1795 m. atkurta parapija. XVIII a. Birštone buvo parapinė mokykla.

Statyba redaguoti

1900 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas (archit. Vaclovas Michnevičius), statybas organizavo klebonas Albertas Urbša. Jam 1904 m. mirus, naujasis klebonas Jonas Karvelis su parapijiečiais iki 1909 m. pastatė ir įšventino dabartinę bažnyčią. Statybą prižiūrėjo architektas Edmundas Frykas. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.

Pas kleboną Joną Jonį 1956 m. apsigyveno iš įkalinimo Mordvijoje grįžęs Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis. Birštonas tapo Kaišiadorių vyskupijos būstine. 1957 m. klebonijoje vyskupas T. Matulionis konsekravo vyskupu Vincentą Sladkevičių. Po to klebonas J. Jonys buvo suimtas ir ištremtas 4 metams į Mordviją. 1958 m. į Šeduvą ištremtas ir vyskupas Teofilius Matulionis.