Biotronika

Biotronika (gr. βίος (bios) – gyvybė, gyvenimas + 'elektronika') – tai mokslo kryptis, tirianti biologinių objektų (BO) ir elektroninių objektų (EO) sąveikas, sąsajas.

SąvokaKeisti

Biotronika [1] dar vadinama bioelektronika (BE), tradiciškai reiškiančią biologijai skirtų elektroninių priemonių kūrimą. Pavyzdžiui, „biomedicininė elektronika“ – elektronikos mokslo kryptis, tirianti ir kurianti elektroninius įtaisus, skirtus biomedicinos reikmėms. Biotronikos (BT) pavadinimas dar kol kas plačiai nenaudotas. Todėl jį būtų galima naudoti BO ir EO sąsajai (sąveikai) pažymėti. Tačiau ir BT terminui priskiriama keletas sampratų. Pirmoji samprata bando BT priskirti biologinių objektų spinduliavimą. Tai, matyt, daroma, ieškant analogijos su magnetronu ar klistronu. Tačiau magnetrono pavadinimas parinktas, atsižvelgiant į magnetiniu lauku valdomą elektronų pluoštą, o ne į išspinduliavimą. Graikų kalboje „thronos“ reiškia buvimo vietą. Todėl „biotronas“ tai erdvė (patalpa), kurioje puoselėjamas ir stebimas BO. Kartais „biotronika“ siejama net su radiosteziniais reiškiniais. Tačiau, žinant, kad terminas „biotronika“ yra iš dviejų žodžių: „biologija“ ir „elektronika“ sudarytas sudurtinis žodis, taip reiktų jį ir suvokti. Todėl „biotronika“ – tai BO ir EO sąsaja (sąveika). Būtina pabrėžti, kad šiuo atveju BT apibūdina glaudžią minėtų objektų sąveika, kurios metu vieno iš jų būsenos priklauso nuo kito būsenų, o šių būsenų (jų dinamikos) efektyvumą atspindi integrinis bendro veikimo rezultatas. Todėl, pavyzdžiui, radijo imtuvas ant pievos – dar ne biotronika.

Pasirinkus tokią biotronikos sampratą, susidaro daugybė naujų dviejų mokslų sandūroje iškilusių tyrimų bei valdymo problemų, apimančių gyvūnijos bei augalijos sąveikas su EO. Tokių problemų formulavimui ir skirta ši sritis. Jos tikslas – sutelkti biologijos ir elektronikos specialistus bendram darbui, rengiant tyrėjus, vykdant tyrimus bei diegiant gautus rezultatus.

LiteratūraKeisti

  1. Balaišis, Pranciškus (2010). Biotronika: monografija. - Kaunas: Technologija. ISBN 978-9955-25-868-1.

NuorodosKeisti