Bioritmas (arba biologinis ritmas) – tai pseudomokslinis cikliškų fiziologijos, emocijų ir intelekto pokyčių modelis. Pasak šio modelio nesudėtingomis priemonėmis galima nustatyti „geras“ ir „blogas“ dienas žmonėms bei gyvūnams. Bioritmai ir biologiniai ritmai yra skirtingi dalykai.

Bioritmų grafiko pavyzdys

Teorija redaguoti

Bioritmų teorija teigia, kad gyvenimą lemia ritmiški ciklai, pagal kuriuos galima nuspėti fizinių, protinių ir emocinių savybių pokyčius. Ritmas periodiškai pasikartoja visiškai prognozuojamai. Taigi, žinant tikslų žmogaus gimimo laiką, nesunkiai galima nubrėžti bioritmų grafiką tam tikram laikotarpiui. Sakoma, kad žmogaus gyvenimą reguliuoja trys nepriklausomi ciklai – fizinis, emocinis ir intelektinis. Kartais išskiriami ir antriniai ritmai. Teorijos palaikytojai teigia, kad bioritmai susiję su bioelektriškumu bei jo poveikiu kūnui, tačiau mokslinių įrodymų kol kas trūksta.

Pagrindiniai bioritmai:

  • fizinis ciklas (kartojasi kas 23 dienos) lemia:
    • koordinaciją,
    • jėgą,
    • sveikatą;
  • emocinis ciklas (trunka 28 dienas) lemia:
    • kūrybiškumą,
    • jautrumą,
    • nuotaiką,
    • suvokimą,
    • atidumą;
  • intelektinis ciklas (trunka 33 dienas) lemia:
    • budrumą,
    • analitinį funkcionalumą,
    • loginį mąstymą,
    • atmintį,
    • bendravimą.

Bioritmai dažniausiai vaizduojami sinusoidinėmis funkcijomis, kiekvieno ciklo reikšmė tam tikrame taške (laiko ašyje) yra nuo -100 % iki +100 %, išskiriamos pozityvioji (teigiama) ir negatyvioji (neigiama) fazės. Laikoma, kad tik gimus visi ciklai yra ties 0 %.

Pagal klasikinį apibrėžimą bioritmų teorija taikoma tik žmonėms, o kiekvieno ciklo vertę galima suskaičiuoti kiekvienu individo gyvenimo momentu.

Istorija redaguoti

Klasikinė bioritmų teorija atsirado XIX ir XX a. sandūroje, tarp 1897 ir 1902 m., kai Vienos psichologas Swoboda ir Berlyno gydytojas Fliess bandė atrasti dėsningumus tarp gyvenimo gerų ir blogų momentų. Vėlesni jų sukurtos formulės tyrimai negalėjo atrasti jokių jos teisingumo įrodymų.

Mokslinis pagrindas redaguoti

Rimto mokslinio pagrindo bioritmų teorijai nėra. Ji daugiausia remiasi numerologija, Forerio efektu ir pan.

Bioritmų teorija buvo tikrinta eksperimentais ir nepasitvirtino. Tačiau bioritmų šalininkai nenustojo tikėti, todėl buvo sugalvota daugybė ad hoc hipotezių. Viena komiškiausių – kad kai kurie žmonės neturi bioritmų, vieni periodiškai, kiti visą laiką. Taip bet kokio eksperimento nesėkmę galima paaiškinti tuo, kad subjektas buvo aritmiškas.

Vašingtono universiteto sociologijos profesoriaus W. S. Bainbridge atliktas eksperimentas paneigė mitą, kad naudojant bioritmų teoriją galima nustatyti įsčiose esančio vaiko lytį 95 % tikslumu. Eksperimentas parodė, kad lytis atspėjama maždaug 50 % tikslumu – tokį patį rezultatą gautume mėtydami monetą. Tada buvo sugalvota kita ad hoc hipotezė: kad didelė dalis eksperimento metu tikrintų kūdikių bus homoseksualai, todėl jų biolaukai rodo kitą lytį.

Taip pat skaitykite redaguoti

Nuorodos redaguoti