Biogenezė

Biogenezė – savoka, naudojama tvirtinant, kad gyvybė gali atsirasti tik iš gyvų organizmų, skirtingai nuo abiogenezės, pagal kurią gyvybė gali atsirasti negyvojoje gamtoje, esant tam tinkamoms sąlygoms. Praeityje dažnai buvo manoma jog bent jau primityvios gyvybės formos gali dažnai atsirasti iš negyvos medžiagos esant tam tikroms aplinkybėms. Šis tikėjimas rėmėsi bendrais stebėjimais jog natūraliai gamtoje esančios mikroorganizmams tinkamos medžiagos (pienas, vaisių sultys ir pan) iškart ir tarsi savaime pradeda fermentuotis, jose „spontaniškai“ atsiranda mielės, pelėsiai ir pan. XIX a., ypač Louis Pasteur darbais, tai buvo paneigta, nes buvo įrodyta, kad organizmai, kurie kaip iki tol manyta spontaniškai atsiranda iš negyvosios gamtos, iš tikrųjų atsiranda iš biologinių pirmtakų.[1]

Šiuo metu sutariama, jog dabartinėje Žemės gamtoje gyvi organizmai atsiranda tik iš kitų gyvų organizmų. Abiogenezė (savaiminis atsiradimas) laikoma retu reiškiniu, kuris įvyko tik vieną ar nedaugelį kartų, galbūt netgi už Žemės ribų.

Biogenezės dėsnisKeisti

L. Pastero ir kitų mokslininkų empirinių stebėjimų rezultatai buvo apibendrinti lotyniška formule Omne vivum ex vivo, t. y., „visa gyvybė [atsiranda] iš gyvybės“. Tai yra vadinamasis biogenezės dėsnis. Pagal jį dabartinėmis sąlygomis gyvybė negali gamtoje spontaniškai atsirasti iš negyvos materijos. Gyvybės atsiradimas iš negyvosios gamtos nėra niekada stebėtas.[1]

Mokslininkų bandymai sukurti gyvybęKeisti

Mokslinis savaiminio gyvybės atsiradimo (nesudėtingomis sąlygomis) įrodymas būtų buvęs parankus materialistinei pasaulėžiūrai, ir apie 1950 – 1955 m. Tarybų Sąjungoje tam buvo skiriama nemažai pastangų (lysenkoizmo dalis). Žinomi Olgos Lepešinskajos darbai, iš kurių atrodė jog atsiradimas eksperimentiškai patvirtintas, ir jie tuo metu buvo valstybės labai vertinti, tačiau vėliau rastos eksperimento klaidos.[2]

Dabartinės pastangos nėra bandymai įrodyti, jog „lengvai atsiranda savaime natūraliomis sąlygomis“. Sudėtingais eksperimentais mėginama atkurti gyvybei būdingą biologinių molekulių atskyrimą (nuo aplinkos ar turint kelis skyrius ląstelės viduje), metabolizmą ir informacinę kontrolę (genus, jų veiklos reguliavimą). 2017 m. buvo suvienyta 17 laboratorijų, siekiant sukurti „į ląstelę panašią, augančią ir besidalijančią sistemą“. Šiam projektui skirta 18,8 mln. eurų. JAV panašiam projektui skyrė 10 mln. dolerių. Daug dirbama su įmanomais gauti tuščiaviduriais riebalų lašeliais (liposomomis), kurie kažuo panašūs į ląsteles. Bakterijose rasti baltymai, padedantys šioms liposomoms daug geriau susiformuoti. [3]

Taip pat tyrinėjami mažiausi žinomi savarankiški organizmai, bandant suprasti, kiek dar juos galima supaprastinti. Ir taip jau nedaug genų turinčios bakterijos Mycoplasma mycoides genomą pavyko sumažinti maždaug pusiau, iki tik 473 genų. Bakterija vis dar auga, nors gana prastai. Tai gali būti maždaug minimalus genų skaičius savarankiškam organizmui: su dar mažiau ląstelė neišgyvena. Bet visgi tarp šių būtinų genų yra apie 100 tokių, apie kuriuos neaišku, kam jie reikalingi. Tikimasi organizmą supaprastinti tiek, jog jį būtų galima pagaminti dirbtinai.[3]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Pasteur's Papers on the Germ Theory
  2. The Birth of Life out of the Spirit of Soviet Science, or the Case of Ol'ga Lepeshinskaia. Maxim Djomin. Herzen State University (St. Petersburg, Russia) [1]
  3. 3,0 3,1 Kendall Powell (2018). How biologists are creating life-like cells from scratch. Nature, [2]

Taip pat skaitykiteKeisti