Biodinaminis žemės ūkis

Biodinaminis žemės ūkis – alternatyvaus žemės ūkio forma, labai panaši į ekologinę žemdirbystę, tačiau taip pat vadovaujamasi įvairiomis ezoterinėmis idėjomis, sukurtomis Rudolfo Šteinerio (1861–1925 m.).[2] Įkūrimo metais, 1924 m., tai buvo pirmasis ekologinės žemdirbystės judėjimas. [3] Dirvožemio derlingumas, augalų augimas ir gyvulių priežiūra laikoma tarpusavyje susijusiomis sritimis,[4][5][6] pabrėžiant dvasingumo ir mistikos svarbą.

Pasaulio biodinaminių žemės ūkių žemėlapis (hektarais) (didžiausios šalys, kuriose įsikūrę daugiausia tokių ūkių).[1]

Biodinamika turi daug bendro su kitais ekologinės žemdirbystės būdais – naudojamas mėšlas ir kompostas, draudžiamas sintetinių (dirbtinių) trąšų, pesticidų ir herbicidų naudojimas dirvožemiui ir augalams tręšti bei prižiūrėti. Biodinaminis ūkininkavimas palaiko vietines gamybos ir platinimo sistemas, tradicinį ūkininkavimą ir naujų vietinių veislių bei rūšių kūrimą. Kai kurie metodai naudoja astrologinį sėjos ir sodinimo kalendorių. Biodinaminiame žemės ūkyje komposto priedai ir lauko purškalai yra įvairūs žolelių ir mineralų mišiniai. Jie ruošiami naudojant metodus, labiau panašius į magiją nei į agronomiją, pavyzdžiui, užkasant į karvės ragą įdarytą žemės kvarcą, kuris „dirvožemyje sutelkia kosmines jėgas“.

Moksliškai nenustatyta jokio derliaus skirtumo tarp sertifikuotų biodinaminių žemės ūkio būdų bei į juos panašių ekologiškų ir integruoto ūkininkavimo metodų. Trūksta patikimų biodinaminio žemės ūkio veiksmingumo mokslinių įrodymų, todėl jis kartais vadinamas pseudomokslu, nes remiamasi ezoterinėmis žiniomis ir mistiniais įsitikinimais.[7]

2020 m. biodinaminiams ūkiams priklausė 251 842 hektarai žemės 55 šalyse, daugiausia Vokietijoje, Australijoje ir Prancūzijoje.[1] Vokietijoje įsikūrę 42% visų biodinaminių ūkių.[8] Lietuvoje šiuo metu veikia apie 10 sertifikuotų biodinaminių ūkių.[9][10]Keletas žymių vynuogynų pasirinko biodinaminį vynuogių auginimo būdą. Pasaulyje yra nemažai biodinaminių produktų sertifikavimo agentūrų, dauguma jų priklauso tarptautinei biodinamikos standartų grupei „Demeter International“.

Biodinaminis ūkininkavimo būdasKeisti

Kaip ir ūkininkaujant kitais ekologinės žemdirbystės būdais, siekiama „atkurti, palaikyti ir sustiprinti ekologinę harmoniją“. Pagrindiniai bruožai – pasėlių praturtinimas, cheminio dirvožemio apdorojimo vengimas, decentralizuota gamyba ir platinimas bei dangiškosios ir žemiškosios įtakos biologiniams organizmams įvertinimas.[11] Demeter asociacija rekomenduoja mažiausiai dešimt procentų viso ūkio ploto skirti biologinės įvairovės išsaugojimui. Tai gali būti miškai, pelkės, pakrantės ir tyčia įkurdinti vabzdžius, tačiau jais neapsiribojama. Taikoma sėjomaina ir daugiamečių augalų sodinimo įvairovė: daugiau nei dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke negalima sodinti vienmečių augalų. Draudžiama vienerius metus palikti tuščią žemės lauką, reikia išlaikyti jo žalią paviršių. [12]

Biodinaminiai preparataiKeisti

„Žemės ūkio kurse“ Steineris išskyrė devynis skirtingus preparatus apvaisinimui palengvinti ir aprašė, kaip jie turi būti paruošti. Steineris tikėjo, kad šie preparatai sutelkia dirvoje žemiškąsias ir kosmines jėgas.[13] Medžiagų paruošimo būdai numeruojami nuo 500 iki 508: pirmieji du naudojami laukams paruošti, o kiti septyni - kompostui gaminti .

Ilgalaikių bandymų (DOK eksperimento) metu biodinaminio ūkininkavimo sistema buvo lyginama su ekologinio ir tradicinio ūkininkavimo sistemomis. Nustatyta, kad tiek ekologinis, tiek biodinaminis ūkininkavimas pagerino dirvožemio savybes, tačiau jų derlius buvo mažesnis nei įprastų ūkių. Vis dėl to, dėl pradinio kompostavimo etapo paspartinimo pastebėta, kad padidėjo maistinių medžiagų kiekis komposte.[14] Teigiami rezultatai gauti dėl įtrauktų ingredientų, tačiau neaišku, kiek tai galėjo lemti Šteinerio aprašyta praktika ir preparatai.[15]

Lauko paruošimo preparataiKeisti

Lauko preparatai humuso susidarymui skatinti:

 
Biodinaminis karvės rago su mėšlu preparatas, arba „preparatas 500
  • 500: humuso mišinys, paruoštas užpylus karvės ragą karvių mėšlu ir užkasant jį į žemę 40–60 cm rudenį. Žiemą mišinys paliekamas suirti ir naudojama kaip trąšos kitą pavasarį.[16]
  • 501: Susmulkintas miltelių pavidalo kvarcas, įdarytas į karvės ragą, pavasarį užkasamas žemėje ir iškasamas rudenį. Mišinys ant pasėlių purškiamas labai žemu slėgiu, drėgnuoju metų laiku, veikia kaip priešgrybelinė priemonė.[16]


Komposto preparataiKeisti

Šteineris rekomendavo komposto preparatus, kurie dažnai naudojami alternatyviojoje medicinoje. Daugelis žolelių, kuriomis remėsi Šteineris, naudojamos ekologiniuose ūkiuose gaminant lapų trąšas, žaliąjį mėšlą ar kompostuojant. Šteinerio aptariami preparatai:

  • 502: kraujažolių žiedai (lot. Achillea millefolium), įdaryti į tauriųjų elnių (lot. Cervus elaphus) šlapimo pūslę, vasarą laikomi saulėje, žiemą užkasami žemėje ir naudojami pavasarį.[16]
  • 503: ramunėlių žiedai (lot. Matricaria recutita) įdaryti galvijų plonosiose žarnose, rudenį įkasami į humusingą žemę ir pavasarį būna paruošti naudoti.[16]
  • 504: Žydinčios Didžiosios dilgėlės (lot. Urtica dioica), įdarytos ir iš visų pusių žemėje apsuptos durpių brandinamos vienerius metus.[16]
  • 505: Ąžuolo žievė (lot. Quercus robur), supjaustoma smulkiais gabalėliais, įdedama į naminio gyvūno kaukolę, apipilama durpėmis ir užkasama žemėje netoli vietos, kur nuteka lietaus vanduo.[16]
  • 506: Pienės (lot. Taraxacum officinale), įdarytos į karvės pasaitus, įkasamos žemėn žiemą, ir iškasamos pavasarį.[16]
  • 507: Valerijono žiedai (lot. Valeriana officinalis) ekstrahuojami vandeniu.[16]
  • 508: asiūklio preparatas (lot. Equisetum).[16]

Sodinimo kalendoriusKeisti

Ūkininkaujant šiuo būdu manoma, kad dirvožemio ir augalų vystymuisi svarbi mėnulio ir astrologinė įtaka - pavyzdžiui, įvairūs pasėliai sodinami, auginami, derlius nuimamas atsižvelgiant tiek į mėnulio fazę, tiek į zodiako žvaigždyną, per kurį eina mėnulis, taip pat skirtingai prižiūrimos augalo šaknys, lapai, žiedai ar vaisiai.[17] Šis biodinamikos principas kartais laikomas „astrologiniu“ ir „pseudomoksliniu“.[18][19]

Sėklų auginimasKeisti

Biodinaminiuose žemės ūkiuose sėklos apdulkinimos atvirai (ūkininkams dažniausiai patiems užsiauginant savo sėklas), kuriamos prie vietos salygų pritaikytos veislės.[20]

EfektyvumasKeisti

Biodinaminio ūkininkavimo tyrimus apsunkina tai, kad atliekant lyginamuosius tyrimus sunku išskirti ypatingus biodinaminius aspektus. Taigi nėra pripažinto veikalo, įrodančio kokį nors konkretų poveikį dirvožemiui ir augalams.[3]

Kadangi biodinaminis ūkininkavimas yra ekologinio ūkininkavimo forma, jie susiję savo ypatybėmis: mažiau varginami dirvožemis, jame gausu įvairių, stipriai tarpusavyje susijusių biocenozių.[21]

2009/2011 m. apžvalgoje nustatyta, kad biodinamiškai dirbami laukai:[21]

  • buvo mažiau derlingi nei tradiciniai ūkiai, tačiau pasiektas geresnis gamybos efektyvumas – sunaudota mažiau energijos;
  • turėjo daugiau sliekų ir biomasės nei tradiciniai ūkiai.

Abu rezultatai buvo panašūs į ekologiškai dirbamų laukų.

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Paull, John & Hennig, Benjamin (2020). A World Map of Biodynamic Agriculture, Agricultural and Biological Sciences Journal. 6 (42): 114-119
  2. „Chapter 6: Narratives of Nature and Science in Alternative Farming Networks“. Power of Narrative in Environmental Networks. MIT Press. 2013. ISBN 9780262519571. 
  3. 3,0 3,1 Chapter 1: The Origins of Organic Farming. CABI Publishing. 2007. ISBN 9780851998336. 
  4. Paul Kristiansen and Charles Mansfield, "Overview of organic agriculture", in Paul Kristiansen, Acram Taji, and John Reganold (2006), Organic Agriculture: A global perspective, Collingwood, AU: CSIRO Publishing
  5. „Sustainability, Rural“. Encyclopedia of Organic, Sustainable, and Local Food. ABC-CLIO. 2010. ISBN 978-0313359637. 
  6. Soil Biological Fertility: A Key to Sustainable Land Use in Agriculture. Springer. 2007. ISBN 978-1402066184. 
  7. Ruse M (2013). Chapter 12: Evolution – From Pseudoscience to Popular Science, from Popular Science to Professional Science. University of Chicago Press. ISBN 978-0-226-05182-6. 
  8. Soil and Winegrape Quality in Biodynamically and Organically Managed Vineyards Tikrinta 2021-07-02
  9. Biodinaminis ūkis tai ne tik technologijos Delfi.lt, tikrinta 2021-07-20.
  10. Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ūkiai Demeter international puslapis, tikrinta 2021-07-20.
  11. Harwood, Richard R. (1990). "A History of Sustainable Agriculture". In Clive A. Edwards, Rattan Lal, Patrick Madden, Robert H. Miller and Gar House (Eds.). Sustainable Agricultural Systems. Ankeny, IA: Soil and Water Conservation Society. pp. 3–19. ISBN 0-935734-21-X. p. 7
  12. Demeter, USA, Farm Standard
  13. Kirchmann, H.; Thorvaldsson, G.; Bergstrom, L.; Gerzabek, M.; Andren, O.; Eriksson, L.O.; Winninge, M. (2008). „Fundamentals of organic agriculture“ (PDF). In Kirchmann, H.; Bergström, L. Organic Crop Production--Ambitions and Limitations. Springer, Dordrecht. pp. 13–37. ISBN 978-1-4020-9315-9. doi:10.1007/978-1-4020-9316-6_2. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-12. Nuoroda tikrinta 2009-07-01. 
  14. Soil and Winegrape Quality in Biodynamically and Organically Managed Vineyards American Journal of Enology and Viticulture. Tikrinta 2021-07-10
  15. Chhabra, Esha (2017-03-05). „Biodynamic farming is on the rise – but how effective is this alternative agricultural practice?“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2021-07-10. 
  16. 16,0 16,1 16,2 16,3 16,4 16,5 16,6 16,7 16,8 Proctor, Peter (1997). Grasp the Nettle: Making Biodynamic Farming & Gardening Work. With Gillian Cole. Random House.  33-47; 67-82 psl.
  17. Sustainable agriculture: a vision for the future. 2007. pp. 228–29. 
  18. Science fact and science fiction: an encyclopedia. 
  19. Novella, Steven (2017-06-19). „Biodynamic Farming and Other Nonsense“. NeuroLogica Blog. The New England Skeptical Society. Nuoroda tikrinta 2018-12-05. 
  20. Nemoto, K.; Nishikawa, Y. (2007). „Seed supply system for alternative agriculture: Case study of biodynamic agriculture in Germany“. Journal of the Faculty of Agriculture (Shinshu University, Japan) 43 (1–2): 73–81. 
  21. 21,0 21,1 Turinek, M.; Grobelnik-Mlakar, S.; Bavec, M.; Bavec, F. (2009). „Biodynamic agriculture research progress and priorities“. Renewable Agriculture and Food Systems 24 (2): 146–54. doi:10.1017/S174217050900252X. 


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.