Bindo Chiurlo
| Bindo Chiurlo | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1886 m. spalio 13 d. Kasakas, Italijos karalystė |
| Mirė | 1943 m. gruodžio 24 d. (57 metai) Turinas, Italijos karalystė |
| Veikla | pedagogas, literatūros kritikas, poetas |
| Alma mater | Padujos universitetas |
Bindas Kjurlas (it. Bindo Chiurlo, 1886 m. spalio 13 d. Kasakas, Udinės provincija, Italijos karalystė – 1943 m. gruodžio 24 d. Turinas, Italijos karalystė) – friulų pedagogas, literatūros kritikas, poetas.
Biografija redaguoti
Gimė savivaldybės sekretoriaus Džovanio ir Terezos Monasi šeimoje. Pradinį išsilavinimą įgijo privačiai, vyresnėse klasėse mokėsi Moljane ir Estėje, vidurinę mokyklą baigė Udinėje. 1909 m. parašė diplominį darbą apie religinę poeziją ir baigė Padujos universitetą. Kaip kūrėjas debiutavo anksti, dar paauglystėje bendradarbiavo su periodiniais leidiniais „Il Crociato“, „La Patria del Friuli“. Jis pradėjo savo pedagogo karjerą vidurinėse mokyklose, 1910–1916 m. dirbo Mačeratoje, Kaltanisetoje, Kjetyje, Džezyje ir galiausiai 1916 m. pradėjo dirbti Udinės technikos institute. 1915 m. pasirodė jo pirmasis didelis darbas. 1917–1918 m., kai B. Kjurlas dirbo Udinėje, į Friulį įsiveržė Centrinių valstybių sąjunga. B. Kjurlas, kaip miesto tarybos narys ir mero atstovas, dalyvavo derybose su Austrijos valdžia siekdamas apginti gyventojų interesus. 1919 m. jis buvo vienas iš Friulų filologijos draugijos Goricijoje steigėjų, prisidėjo prie periodinių leidinių „Bollettino“ ir „Rivista“ leidybos. Dėl šeiminių nesutarimų ir skyrybų pasiprašė perkeliamas ir 1919–1921 m. dirbo Modenoje. 1922–1930 m. gyveno Prahoje, dirbo Prahos universitete italų kalbos dėstytoju. 1923 m. šiame mieste B. Kjurlas įkūrė Italų kultūros institutą, vėliau sekant šiuo pavyzdžiu buvo įkurti tokie institutai Bukarešte, Budapešte, Varšuvoje ir Vienoje. 1925 m. pradėjo vykdyti italų rašytojų antologijos suaugusiems užsieniečiams projektą. 1927 m. pradėjo leisti „Italų žurnalą iš Prahos. Italų kultūros instituto organą“ („Rivista italiana di Praga. Organo dell’Istituto di cultura italiana“). 1929–1937 m. dėstė Florencijos universitete. B. Kjurlas Italų enciklopedijai parašė apie 20 straipsnių. 1931–1935 m. italų ir užsienio literatūrą dėstė Albertinos dailės akademijoje Turine. 1934–1938 m. leido „Literatūros sintezės žurnalą“ („Rivista di sintesi letteraria“, iš viso pasirodė 11 numerių).[1]
B. Kjurlo interesai ir užmojai buvo labai platūs, tačiau liko susiskaidę (Dž. Marketis). B. Kjurlas skyrė didelį dėmesį žodinei kūrybai, ypač friulų. Jis buvo atsakingas už „Friulio poezijos bibliografiją“ (1920–1923 m.), „Friulų literatūros antologijoje“ (1927 m.) už tautosakos skyrių, savo periodiniuose leidniuose nagrinėjo friulų folklorą. B. Kjurlas buvo literatūros tyrėjas, kritikas, tyrė taip pat ir friulų bei ladynų literatūrą. Jam buvo patikėta P. Coručio ir K. Perkoto kūrybos leidyba. B. Kjurlas žinomas ir kaip poetas, jo kūriniai, publikuoti kai kuriuose rinkiniuose, yra paveikti Kardučio, Paskolio, Godzano. Asmeniškiausios yra „Friulų eilės“ (1908 ir 1921 m.).[1]
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Rienzo Pellegrini. „CHIURLO BINDO (1886 - 1943)“. DIZIONARIO BIOGRAFICO DEI FRIULANI. Nuoroda tikrinta 2021-10-29.