Bilungo marka (vok. Mark der Billunger, Billunger Mark, Billungische Mark) – buvusi marka (pasienio regionas) Saksonijos hercogystės šiaurės rytuose X-XI a. Marka vadinama pagal ją valdžiusią Bilungų giminę.

Billunger Mark
Bilungo marka
Šventosios Romos imperijos marka

936 – 983
Location of
Location of
Bilungo marka buvo ŠRI šiaurės rytuose
Sostinė Nenurodyta
Kalbos lotynų
Valdymo forma monarchija
Bilungo markgrafas
 936–973 Hermanas Bilungas
 973–982 Bernardas I Bilungas
Era viduramžiai
 - Įkurta 936 m., 936
 - Prijungta prie Saksonijos 983 m.

Marka buvo tarp Elbės upės ir Baltijos jūros, ir tarp Saksonijos Sienos (Limes Saxoniae) ir Pėnės upės. Jos teritorija maždaug atitinka dabartinių rytinio Šlėzvigo-Holšteino, Meklenburgo-Pomeranijos žemes. Germanų ekspansija į Bilungo markos žemes buvo laipsniškas skverbimasis ir kolonizavimas[1]. Tuo germanų plitimas į būsimą Bilungo marką skyrėsi nuo Gero markos, buvusios piečiau, užkariavimo.

Bilungo markos žemėlapis

Bilungo marka buvo sudaryta 936 m., kai karalius Otas I (Otto I) paskyrė Hermaną Bilungą (Hermann Billung) karo vadu (princeps militiae), suteikdamas jam valdžią veletų, obodritų, varnų, vagrų ir danų žemėse. Šioje teritorijoje gyvenę slavai buvo priešiški vieni kitų atžvilgiu, todėl negalėjo organizuotai pasipriešinti. Hermanas gavo nemažą autonomiją šio krašto valdyme, todėl jį kartais vadina Saksonijos hercogu, tačiau iš tikro Saksonijos hercogo titulą turėjo pats Otas I.

Marka buvo įjungta į Saksoniją po 983 m. slavų sukilimo.

Nuorodos

redaguoti
  1. Thompson J.W. (1928) Feudal Germany, Volume II: New East Frontier Colonial Germany. New York: Frederick Ungar. p. 479.