Bikuškio dvaras
Vieta Bikuškis
Įkurtas XV a. (rūmai - XVIII a.)
Rūmų stilius klasicizmas
Bajorų giminės Radvila Astikaitis
Tadas Pranciškus Oginskis,
Prušinskai,
Plevakai,
Bienieckiai,
Drazdauskai,
Puziniauskai,
Svilai,
Gruodžiai
Pastatų būklė restauruoti rūmai ir klėtis
Savininkas Dalia ir Gintaras Gruodžiai

Bikuškio dvaras – dvaras Utenos rajone, netoli Sudeikių. Anksčiau dvarui priklausė septyni aplinkiniai kaimai, veikė spirito gamykla, didžiulė kalvė. Dvarui priklausė daugiau nei 500 ha žemės.

Po II pasaulinio karo Bikuškyje įsikūrė kolūkio kontora, atsikraustė nauji gyventojai, dvaro žemės buvo užstatytos gyvenamaisiais namais. 1980 m. buvo nugriautas kumetynas. Šiuo metu išlikęs gyvenamasis klasicizmo stiliaus namas, XIX a. medinė klėtis, kalvės bei buvusios spirito gamyklos, vėliau daržinės, griuvėsiai.

Istorija redaguoti

Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas jau XIV a. viduryje.

Dvaro savininkai:

Vėliau dvaras išskaidytas vaikams:

Dvarui priklausė šie palivarkai – Nemuniškis, Juliškis, Pusbėdis, Novosiolkos, Sirutiškis (juos valdė Julijono Drazdausko sūnūs), Alinauka (skirta dukrai Alinai), ir kaimai: Šeimyniškiai, Toleikiai, Kušnieriūnai, Nolėnai.

1923 m. dvare buvo 67 gyventojai. 1928 m. Bikuškio dvaro savininkės Marijos Puzinauskienės žemė (194 ha) buvo parduota.

Nepriklausomybės metais Bikuškio dvaras priklausė Julijos Elžbietos Puzinauskaitės (1899 - 1972) vyrui, Utenos apskrities gydytojui Povilui Svilui (1889 - 1953). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992 m. dvarą paveldėjo dr. Svilo sūnus Ričardas Svilas 1921 - 1996), gyvenęs Klaipėdoje. Dabar dvarą paveldėjęs Gintaras Eugenijus Gruodis yra saugumo sumetimais pakeitęs pavardę. Kartu su žmona Dalia dvarą valdo nuo 1996 m.

Kultūrinė veikla redaguoti

Dabartiniai dvaro savininkai savo lėšomis suremontavo dvarą. Dvare vyksta tapytojų plenerai, profesionalaus teatro spektakliai, simfoninės muzikos koncertai. Veikia meno galerija, taip pat kuriamas granito skulptūrų parkas. Dalia Gruodienė už kūrybines iniciatyvas 2003 m. buvo apdovanota Šv. Kristoforo statulėle.

Nuorodos redaguoti

55°36′23″š. pl. 25°41′26″r. ilg. / 55.606347°š. pl. 25.690498°r. ilg. / 55.606347; 25.690498