Bikavėnų kapinynas
| Bikavėnų kapinynas | |||
|---|---|---|---|
  Bikavėnų kapinynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Šilutės rajonas | ||
| Seniūnija | Vainuto seniūnija | ||
| Plotas | 1530 m | ||
| Naudotas | VIII a. – XII a. | ||
| Tirtas | 1963 m., 1967–1968 m. m. | ||
| Registro Nr. | / 3383 /A1720 | ||
Bikavėnų kapinynas, Pajūriškių kapinynas – kapinynas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Bikavėnų ir Pajūriškių kaimų, Vainuto seniūnija, Jūros ir jos bevardžio intako dešiniajame krante, 0,3 km į šiaurę–šiaurės rytus nuo Žvingių tilto kelyje 4514 Žygaičiai–Visbarai–Bikavėnai per Jūrą, 0,2 km į šiaurės rytus nuo šio kelio bei tiek pat į šiaurę–šiaurės vakarus nuo Jūros dešiniojo kranto ir 0,1 km į šiaurės rytus nuo Bikavėnų kaimo kapinių.
Kapinynas redaguoti
Kapinynas išsidėstęs keliuose hektaruose; kapai apardyti. 1963 m. ir 1967–1968 m. Istorijos instituto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai (vadovai Adolfas Tautavičius, Bronė Tautavičienė) ištyrė 1530 m² plotą – X a. – XII a. 272 nedegintų ir 5 sudegintų mirusiųjų kapus.
Vyrų kapuose rasta ietigalių, kovos peilių, kalavijų, pasaginių segių ir kt. papuošalų, į kai kuriuos kapus įdėta žirgo galva, dviejuose vyrai palaidoti su žirgais. Moterų kapuose rasta vytinių antkaklių, kryžinių smeigtukų, įvijinių apyrankių, peiliukų, verpstukų. Dalies apardytų kapų įkapės yra VIII a. – IX a. Daugumą radinių saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Šilutės muziejus.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Adolfas Tautavičius. Bikavėnų kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 180 psl.