Bienica

Bienica (arba Benica; bltr. Беніца) – bažnytkaimis Maladečinos rajone (Minsko sritis, Baltarusija), Lebedžių kaimiškojoje apylinkėje, 19 km į vakarus nuo Maladečinos, prie Benicos upelio (Ušos intakas).

Bienica bltr. Беніца, rus. Беница
Kaimo cerkvė (kairėje) ir bažnyčia (dešinėje)

Bienica 54°20′46″š. pl. 26°33′11″r. ilg. / 54.346°š. pl. 26.553°r. ilg. / 54.346; 26.553 (Bienica)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Maladečinos rajonas

Gyventojų (2009)	138

Istorija

Minima nuo 1505 m. Buvo bernardinų ir karmelitų vienuolynai.^[1]

1701 m. Trakų kaštelionas Mykolas Kazimieras Kocielas įkūrė Benicoje bernardinų vienuolyną, pastatė bažnyčią. 1851 m. caro valdžia vienuolyną uždarė, o 1866 m. bažnyčią pavertė cerkve. Tarpukariu lenkų administracija bažnyčią grąžino katalikams, po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia vėl uždarė, pavertė sandėliu.^[2]^[3]

Benicoje 1815 m. mirė lietuvių kunigas, bernardinas Kiprijonas Lukauskas.^[3] Tarpukariu bažnytkaimyje buvo susikūrusių lietuvių organizacijų.^[2]

Benicoje Bernardinų bažnyčia
Benicoje sodyba, Napoleonas Orda, 1875-1877
Panorama, 1896
Svirnas, Stanislavo Jarockio paveikslas, 1927

Šaltiniai

↑ Bienica. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 218 psl. (lenk.)
↑ ^2,0 ^2,1 Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 244. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m. Nuoroda tikrinta 2021-09-12.
↑ ^3,0 ^3,1 Julius Sasnauskas, Naujųjų metų srovės ir tiltai, 2020-01-18. Nuoroda tikrinta 2021-09-12.

[1] Bienica. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 218 psl. (lenk.)

[Kviklys-2] 2,0 ^2,1 Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 244. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m. Nuoroda tikrinta 2021-09-12.

[Bernardinai-3] 3,0 ^3,1 Julius Sasnauskas, Naujųjų metų srovės ir tiltai, 2020-01-18. Nuoroda tikrinta 2021-09-12.

[1]

[2]

[3]