Bižagošo salos

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Bižagošo salos (port. Arquipélago dos Bijagós) – salynas Atlanto vandenyne, netoli Afrikos krantų, priklauso Bisau Gvinėjai. Salyną sudaro 88 salų, salelių ir uolų grupė ir apima 2624 km² teritoriją.

Salyno žemėlapis

Bižagošo salos susidarė iš sąnašų, suneštų Žebos, Didžiosios Bubos, Mansoa upių ir yra jų buvusios deltos liekana. Salų pakrantės apžėlusios mangrovių sąžalynais, toliau sausumoje auga palmių giraitės, subekvatoriniai miškai, antriniai miškai, savanos. 1996 m. salynas paskelbtas biosferos rezervatu, čia veisiasi hipopotamai, jūriniai vėžliai, įvairūs paukščiai.

Svarbiausios salos:

• pietinė grupė – Orangas, Orangozinjas, Bubakė, Soga, Roša, Rubanė;
• rytinė grupė – Bolama, Galinjasas;
• šiaurinė grupė – Karavela, Karašė, Formosa, Unas, Unjakomas, Urakanė, Enu, Ponta, Majas.

Bižagošo salos priklauso Bolamos regionui. Salose gyvena ~30 tūkst. žmonių, dauguma jų priklauso bižagų tautai, kalbančiai bižagų kalba. Verčiamasi daugiausia žvejyba, žemės ūkiu. Dėl sudėtingo susisiekimo su žemynu, salyne išsilaikė savita kultūra, paplitę kaukių ir fetišų dirbimo menai.