Bezjė (pranc. Béziers) – miestas pietų Prancūzijoje, Langedoko-Rusijono regione, Hero departamente, 12 km nuo Viduržemio jūros. Bezjė oro uostas, automobilių keliai ir geležinkeliai jungia Bezjė su Paryžiumi, Marseliu, Bordo, Barselona. Išplėtota traktorių, chemijos, elektrotechnikos, maisto pramonė, turizmas. Šalia miesto auginami vynmedžiai. Archeologijos, vyno muziejai.

Bezjė
pranc. Béziers
      
Bezjė katedra
Bezjė
Bezjė
43°20′51″ š. pl. 3°13′08″ r. ilg. / 43.34750°š. pl. 3.21889°r. ilg. / 43.34750; 3.21889 (Bezjė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Langedokas-Rusijonas
Departamentas Hero (departamentas)
Gyventojų (2006) 74 028
Plotas 95,48 km²
Tankumas (2006) 775 žm./km²
Altitudė 17 m
Pašto kodas 34500
Tinklalapis [1]
Vikiteka Bezjė

Istorija redaguoti

Vienas seniausių Prancūzijos teritorijoje miestų. II amžiuje pr. m. e. keltų genties arekomitų centras Betarra. Romėnų laikais tapo veteranų kolonija. Nuo 418 m. – vestgotų centras. Nuo 752 m. frankų valstybės centras. XII a. – Karkasono vikontų rezidencija. XIII a. pradžioje – Katarų tvirtovė. Per kryžiaus žygį prieš albigiečius, 1209 m. miestas buvo sudegintas, o visi gyventojai – išžudyti. 1247 m. prijungtas prie Prancūzijos. Nuo IV a. iki 1802 m. buvo vyskupijos centras.

Architektūra redaguoti

Išlikę romėnų arenos griuvėsiai, gotikinė Šv. Nazarijaus katedra, romaninė Šv. Jokūbo bažnyčia, viduramžių akmeninis tiltas per Orbo upę. XVIII a. miesto Rotušės rūmai.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Béziers (Bezjė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 136 psl.

Nuorodos redaguoti