Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Beta skilimas (β skilimas) – radioaktyvaus skilimo tipas, kurio metu iš atomo branduolio išspinduliuojama beta dalelė (elektronas arba pozitronas), pradinį nuklidą paverčiant to nuklido izobaru. Pavyzdžiui, neutrono beta skilimas paverčia jį protonu, išspinduliuojant elektroną kartu su antineutrinu. Arba, atvirkščiai, protonas paverčiamas neutronu, išspinduliuojant pozitroną su neutrinu.[1]

β skilimas atomo branduolyje.
Branduoliniai procesai



β skilimas

redaguoti

Jei susidaro elektronas, toks skilimas vadinamas β skilimu (taip į protoną ir elektroną suskyla pavienis neutronas). Šioje reakcijoje dar susidaro anti neutrinas:

 .

Šio skilimo metu kvarkasžemyn“ skyla (ar transformuojasi) į lengvesnį kvarką „aukštyn“ ir W- bozoną. Bozonas tuojau pat skyla į elektroną ir neutriną.

β+ skilimas

redaguoti

β+ skilimo metu protonas, išspinduliuodamas pozitroną, virsta neutronu (susidaro ir neutrinas).

 .

Laisvam protonui šis procesas negalimas (jam reikalinga energija), tačiau jis pasitaiko kai kuriuose atomų branduoliuose.

Pavyzdžiai

redaguoti
 ),
 +),
  (elektrono pagavimas).

Beta spinduliuotės poveikis

redaguoti

Beta spinduliuotė prasiskverbia per suragėjusį odos sluoksnį į gyvus audinius ir gali smarkiai nudeginti odą. Oda pasidaro sausa, nagai trapūs. Spinduliuotė gali sukelti odos vėžį. Spinduliuotei labai jautrios akys.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Beta skilimas. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-21.