Atverti pagrindinį meniu

Bernardas Roselinas (it. Bernardo Rossellino, apie 14271464 m.) – italų ankstyvojo renesanso architektas ir skulptorius iš Florencijos.

BiografijaKeisti

Bernardas Roselinas gimė apie 1427 m. Setinjano kaime prie Florencijos. Tikroji jo pavardė buvo Džambarelis ir vėliau jam prigijo pravardė Roselinas („raudonplaukis“) pagal jaunesnio brolio, irgi skulptoriaus, Antonijo pravardę. Jis mokėsi pas Filipą Bruneleskį, buvo paveiktas Lukos dela Robijos ir Lorenco Giberčio meno. Jo reikšmingiausiu kūriniu yra humanisto Leonardo Brunio kapas Šv. Kryžiaus bažnyčioje Florencijoje, ties kurio projektu jis dirbo 1444–1450 m. Šis kūrinys vienijo architektūros ir skulptūros bruožus, tapo pavyzdžiu kitiems ankstyvojo renesanso sieniniams kapams. Tarp kitų kūrinių: tabernakulis Šv. Egidijo bažnyčioje (1449 m.), palaimintosios Vilanos dela Boti kapas Šv. Marijos Naujojoje bažnyčioje (1451–52 m.), Orlando de Medičio kapas Švč. Apreiškimo bažnyčioje (1456–57 m.).

1451–1453 m. popiežiaus Mikalojaus V kvietimu B. Roselinas dirbo Šv. Petro bazilikoje (senojoje) Romoje. Po to jis tarnavo popiežiui Pijui II ir dirbo popiežiaus gimtojo miestelio Korsinjano (dabar Pjenca) perstatyme, kur svarbiausiais jo statiniais (dabar UNESCO pasaulio paveldo dalis) yra miesto katedra ir Pikolominio rūmai (1460–63 m.). Bernardas Roselinas mirė 1464 m. rugsėjo 23 d. Florencijoje. Jis turėjo jaunesnį brolį Antonijų Roseliną, kuris tapo žymiu skulptoriumi. Taip pat kiti trys jo broliai irgi buvo skulptoriais ir jie tikriausiai dirbo visi kartu vadovaujami Bernardo.

Darbų galerijaKeisti

NuorodosKeisti