Bernardas Bučas

Bernardas Bučas
Gimė	1903 m. lapkričio 18 d. Naurašiliai, Smilgių valsčius
Mirė	1979 m. gruodžio 21 d. (76 metai) Kaunas
Palaidotas (-a)	Romainių kapinėse
Sutuoktinis (-ė)	Salomėja Nėris Ona Bučienė
Vaikai	Saulius, Rasa, Aušrelė

Veikla	skulptorius

Alma mater	Romos dailės akademija Briuselio karališkoji dailės akademija

Vikiteka	Bernardas Bučas

Bernardas Bučas (1903 m. lapkričio 18 d. Naurašiliai, Smilgių valsčius – 1979 m. gruodžio 21 d. Kaunas) – Lietuvos skulptorius. Palaidotas Romainių kapinėse Kaune.^[1]

Biografija redaguoti

Augo gausioje mažažemio valstiečio šeimoje. Brolis architektas Kazimieras Bučas. Bernardas buvo vyriausias vaikas šeimoje. Mokėsi Smilgių pradžios mokykloje. G. Petkevičaitės-Bitės globojamas 1920–1926 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kurioje piešimą dėstė tuomet jau žinomas skulptorius Juozas Zikaras.

1926–1928 m. studijavo Romos, 1928–1929 m. Briuselio karališkojoje dailės akademijoje. 1930 m. grįžo į Lietuvą. Atlikęs karinę tarnybą, nuo 1932 m. įsikūrė Panevėžyje, kur dirbo kaip laisvas menininkas. Nuo 1932 m. dalyvavo dailės parodose.

1936 m. rudenį gavo Švietimo ministerijos stipendiją. 1936–1937 m. tobulinosi Paryžiuje. 1936 m. gruodžio 12 d. vienoje Paryžiaus merijų susituokė su Salomėja Nėrimi. Po studijų menininkų pora grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Palemone, Kauno priemiestyje. Čia skulptorius pats projektavo ir statė namą, pasisodino didelį sodą. 1937 m. spalio 23 d. gimė sūnus Saulius.

1940–1941 m. dėstė Kauno prekybos vidurinėje mokykloje dekoravimą. Ilgus metus vadovavo Kauno „Dailės“ kombinato meno tarybai.

Kūryba redaguoti

Sukūrė skulptūrų, skulptūrinių grupių, statulų, antkapinių paminklų, reljefų, biustų, tapybos ir grafikos kūrinių. Ankstyvajai kūrybai būdinga stilizacija, yra art deco bruožų, kompozicijos darbo tema realistiškesnės. Po karo sukurtos skulptūros natūralistinės.^[2]

Žymiausi kūriniai:

L. Didžiulienės-Žmonos antkapinis paminklas (Griežionėlės, 1932 m.)
3 bareljefai Žemės bankui (Kaunas, 1933–1935 m.)
Antkapinis Maironio bareljefas (Kauno arkikatedra, 1934 m.)
Mokytojos V. Būtėnienės antkapinis paminklas (Panevėžio senosios kapinės, 1935 m.)
Sėjėjas (1935 m., II variantas 1939 m.)
Vaižgantas, biustas (Svėdasai, 1937 m.)
Petras Vileišis, biustas (Kaunas, 1938 m.)
Martynas Jankus, biustas (Kaunas, 1939 m.)
Felikso ir Magdelenos Siručių antkapinis paminklas (Liudvinavas, c. 1948 m.)
Pramonė ir žemės ūkis. Skulptūrinė grupė ant Žaliojo tilto, su P. Vaivada (Vilnius, 1951 m.)
Salomėja Nėris (Kaunas, 1955 m.)
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, biustas (Panevėžys, 1970 m.)
„Melioratorius“ (Ariogala, 1977 m., atstatytas ~1990 m.)^[3]