Berlyno mūšis

Berlyno mūšis
Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas
Bundesarchiv B 145 Bild-P054320, Berlin, Brandenburger Tor und Pariser Platz.jpg
Brandenburgo vartai tarp Berlyno griuvėsių
(1945 m. birželio mėn.)
Data 1945 m. balandžio 16 – gegužės 2 d.
Vieta Berlynas, Trečiasis Reichas
Rezultatas Sovietų pergalė
Konflikto šalys
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Flag of Poland (1927–1980).svg Lenkija
Trečiojo Reicho vėliava Trečiasis Reichas
Vadovai ir kariniai vadai
Tarybų Sąjunga Georgijus Žukovas
Tarybų Sąjunga Konstantinas Rokosovskis
Tarybų Sąjunga Ivanas Konevas
Trečiasis Reichas Adolfas Hitleris
Trečiasis Reichas Alfredas Jodlis
Pajėgos
2 500 000 karių[1][2]
6 250 tankų ir savaeigių pabūklų[2]
7 500 lėktuvų[2]
41 600 patrankų ir minosvaidžių[3][4]
1 000 000 karių[5]
1 530 tankų ir savaeigių pabūklų[6]
3 300 lėktuvų[7]
10 400 patrankų ir minosvaidžių[5]
Nuostoliai
81 116 žuvo arba dingo
280 251 sužeista[8]
220 000 sužeista[9]
22 000 civilių žuvo[10]

Berlyno mūšis (arba Berlyno operacija) – viena didžiausių puolamųjų operacijų per paskutinį Antrojo pasaulinio karo etapą Europoje. Mūšis vyko Berlyne 1945 m. balandžio 16 – gegužės 2 d. Mūšio pabaigoje Raudonoji armija kartu su lenkų pajėgomis užėmė miestą ir privertė kapituliuoti Vokietijos pajėgas.

Tikslas ir pajėgosKeisti

 
Berlyno gynyba, 1945 m. balandžio mėn.

Berlyno karinė grupuotė buvo puolama Raudonosios armijos 1-ojo Baltarusijos, 2-ojo Baltarusijos ir 1-ojo Ukrainos frontų. Šiems frontams taip pat priklausė dvi lenkų armijos.[11] Iš viso mūšiui buvo sutelkta apie 2,5 mln. karių, 6 250 tankų ir savaeigių pabūklų, 7 500 lėktuvų, 41 600 patrankų ir minosvaidžių. Sovietai siekė suskaldyti Berlyno grupuotę, apsupti ir sunaikinti dalimis.[11] Berlynui ginti nacistinė valdžia metė apie 1 mln. vokiečių karių, 1 530 tankų ir savaeigių pabūklų, apie 3300 lėktuvų bei 10 400 patrankų ir minosvaidžių.

Pirmas etapasKeisti

Pirmojo mūšio etapo metu (balandžio 16–25 d.) 1-asis Baltarusijos frontas balandžio 16 d., nors ir patirdamas didelių nuostolių, sudavė vokiečiams svarbiausią smūgį Zelovo aukštumų kryptimi.[11] Tuo tarpu 1-asis Ukrainos frontas didino puolimą ties Neisės upe. 2-asis Baltarusijos frontas balandžio 20 d. puolė Ščecino kryptimi.[11] Balandžio 21 d. sovietų kariuomenė įsiveržė į Berlyną. 1-asis Baltarusijos ir 1-asis Ukrainos frontai balandžio 24 d. susijungė miesto pietrytiniame pakraštyje, suskaldydami Vermachto Berlyno grupuotę ir apsupdami pagrindines jos 9‑os armijos ir 4‑os tankų armijos jėgas, kurios buvo į pietryčius nuo Berlyno.[11] Balandžio 25 d. Raudonoji armija apsupo Berlyną, kuriame tebesikovė apie 200 000 vokiečių karių.[11]

Antras etapasKeisti

 
„Vėliavos iškėlimas virš Reichstago“ – nuotrauka, daryta per Berlyno mūšį 1945 m. gegužės 2 d.

Per antrąjį mūšio etapą (balandžio 25 – gegužės 2 d.) pradėta naikinti apsuptą Berlyno grupuotę.[11] Balandžio 30 d. buvo užimtas Reichstagas, nusižudė Hitleris.[11] Gegužės 2 d. Berlyno įgulos liekanos kapituliavo. Vykstant mūšiams dėl Berlyno SSRS kariuomenė vykdė puolimą ir vakarų kryptimi.[11]

ReikšmėKeisti

1945 m. gegužės 8 d. vakare Berlyne Vokietijos kariuomenės vadovybės atstovai pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. Tai reiškė Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje.[11]

IšnašosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  • Zaloga, Steven J. (1982 title='The Polish Army, 1939–45) 
  • Glantz, David M. (1998), When Titans Clashed: How the Red Army Stopped Hitler, University Press of Kansas, ISBN 978-0-7006-0899-7, <https://archive.org/details/whentitansclashe00glan_0> 
  • Ziemke, Earl F. (1969), Battle for Berlin End of the Third Reich Ballantine's Illustrated History of World War II (Battle Book #6), Ballantine Books 
  • Murray, Williamson & Millett, Allan Reed (2000), A War to be Won, Harvard University Press, ISBN 978-0-674-00680-5 
  • Wagner, Ray (1974), The Soviet Air Force in World War II: the Official History, Doubleday 
  • Bergstrom, Christer (2007), Bagration to Berlin – The Final Air Battles in the East: 1944–1945, Ian Allan Publishing, ISBN 978-1-903223-91-8 
  • Krivosheev, G. F. (1997), Soviet Casualties and Combat Losses in the Twentieth Century, Greenhill Books, ISBN 978-1-85367-280-4 
  • Müller, Rolf-Dieter (2008), Das Deutsche Reich und der Zweite Weltkrieg, Band 10/1: Der Zusammenbruch des Deutschen Reiches 1945 und die Folgen des Zweiten Weltkrieges – Teilbd 1: Die militärische Niederwerfung der Wehrmacht, Deutsche Verlags-Anstalt, ISBN 978-3-421-06237-6 
  • Antill, Peter (2005), Berlin 1945, Osprey, ISBN 978-1-84176-915-8