Berezanė (sala)
46°35′55″ š. pl. 31°24′37″ r. ilg. / 46.59861°š. pl. 31.41028°r. ilg.
- Apie Berezanės miestą skaitykite Berezanė (miestas)
Berezanė (ukr. Береза́нь) – sala Juodojoje jūroje, prie Bugo-Dniepro estuarijos žiočių. Ilgis – ~1 km. Plotis – 0,5 km. Pietinės dalies aukštis – 3-6 m. Šiaurinės – 21 m. Nuo sausumos skiria ~2 km pločio sekluma. Priklauso Ukrainos Mykolajivo srities Očakivo rajonui.
Istorija
redaguotiBerezanėje buvo įkurta viena pirmųjų graikų kolonijų Juodosios jūros šiaurėje (greičiausiai vadinta Borystenes (gr. Βορυσθένης), pagal graikišką Dniepro pavadinimą). Sala pirmą kartą apgyvendinta VII a. pr. m. e. viduryje [1] ir apleista V a. pr. m. e., kai Olbija tapo svarbiausia regiono kolonija.[2] V a. pr. m. e. Herodotas aplankė ją, kad surinktų informacijos apie Dnieprą. Kolonija klestėjo prekiaudama su skitais, per Olbiją ir Berezanę buvo importuojama didelė dalis Graikijoje suvartojamų grūdų.
Viduramžiais, dėl padėties leidusios kontroliuoti Dniepro žiotis, sala turėjo didelę strateginę reikšmę. Dėl Dniepro žiočių ir salos kontrolės buvo kovojama Rusų–Bizantijos karuose. Sala buvo svarbi stotis kelyje iš variagų pas graikus. 1905 m. rastas vienintelis runų įrašas pietų Ukrainoje, dabar eksponuojamas Odesos istorijos muziejuje. „[3]
XVI–XVII a. sala buvo Zaporožės kazokų tvirtovė kovose su Krymo totoriais ir Otomanų imperija. 1788 m. sala atiteko Rusijai. 1906 m. saloje sušaudyti sukilimo kreiseryje „Očakovas“ vadai. 1968 m. jiems pastatytas paminklas. Nuo 2008 m. rugsėjo dėl pasikartojančių neteisėtų kasinėjimų saloje įrengta apsauga.
Graikų kolonija, jos nekropolis, tyrinėti archeologų nuo XIX a.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Eusebijus savo Chronikoi kanones mini kad kolonija įkurta 647–646 pr. m. e. išeivių iš Mileto.
- ↑ Treister, Michail J.; Vinogradov, Yuri G. „Archaeology on the Northern Coast of the Black Sea“, American Journal of Archaeology, Vol. 97, No. 3. (1993), p. 538.
- ↑ “Runes Found in the Eastern Viking", Arild Hauge svetainė.