Beržtai (Baltarusija)

Beržtai
Бершты
Церковь в Берштах1.jpg

Beržtai
53°51′26″ š. pl. 24°23′42″ r. ilg. / 53.85722°š. pl. 24.39500°r. ilg. / 53.85722; 24.39500 (Beržtai (Baltarusija))Koordinatės: 53°51′26″ š. pl. 24°23′42″ r. ilg. / 53.85722°š. pl. 24.39500°r. ilg. / 53.85722; 24.39500 (Beržtai (Baltarusija))
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Ščiutino rajonas
Gyventojų (2009[1]) 146
Kirčiavimas Béržtai[2]

Beržtai (blrs. Бершты, rus. Бершты) – kaimas Baltarusijoje, Gardino srityje, Ščiutino rajone. Įsikūręs Astrynos kaimiškojoje apylinkėje, 40 km į šiaurės rytus nuo Gardino, 5 km nuo Lietuvos sienos. Pro kaimą teka Katra, šalia telkšo Beržtų ežeras (Beržtas), aplink veši šilai (Gudų giria), gausu pelkių. Ateina kelias iš Novy Dvoro. Stovi medinė Šv. Paraskevos cerkvė (1816 m.), buvęs administracijos pastatas. Apylinkėse kasamos durpės (įmonė „Verteliški“), į durpyną nutiestas siaurasis geležinkelis.

IstorijaKeisti

Beržtai pirmąsyk minimi 1460 m. kaip didžiojo kunigaikščio valda Gardino apskrityje. XV a. antroje pusėje čia lankydavosi LDK kunigaikščiai Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras, 1496 m. Beržtuose posėdžiavo LDK seimas. 1633 m. Beržtuose medžiojo karalius Vladislovas Vaza. Motiejus Sarbievijus medžioklę Beržtų miškuose aprašė poemoje Silvi ludia („Miško nuotykiai“).

XVIII a. pab. kraštas atiteko Rusijai, 1819 m. pastatyta cerkvė. 1863 m. Beržtų apylinkėse veikė A. Lenkevičiaus sukilėliai. 1885 m. Beržtuose gyveno 933 žmonės, veikė valsčiaus valdyba, cerkvė, felčerių punktas, valdinė mokykla.[3] 1921–1939 m. priklausė Lenkijai, buvo Beržtų valsčiaus centras.

TSRS laikais Beržtai buvo apylinkės centras. Iki 2001 m. veikė tarybinis ūkis. 2002 m. Beržtų apylinkė panaikinta, 2002–2013 m. priklausė Novy Dvoro apylinkei.

ŠaltiniaiKeisti

  1. http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/hrodzienskaja.htm
  2. Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas
  3. Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т.: Кадэты – Ляшчэня / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1997.