Benuės–Kongo kalbos

Benuės–Kongo kalbos
Paplitimas	Subsacharinė Afrika
Kalbų skaičius	~950
Kilmė	Nigerio–Kongo 0Atlanto–Kongo 00Voltos–Kongo 000Benuės–Kongo
Geografinis paplitimas
Klasifikacija	Bantoidų–Kroso kalbos, Vidurio Nigerijos kalbos

Benuės ir Kongo kalbos arba Benuės–Kongo kalbos – stambi Atlanto–Kongo kalbų šeimos (hipotetinės Nigerio-Kongo makrošeimos) šaka, kuriai priklauso daugelis Užsachario Afrikos kalbų. Apima apie 950 kalbų, vartojamų nuo Benino, Nigerijos ir Somalio šiaurėje iki Pietų Afrikos Respublikos pietuose. Turi virš 280 milijonų vartotojų. Nemažai Benuės ir Kongo kalbų vartoja tik keli šimtai ar tūkstančiai žmonių. Pavadintos pagal Benuės ir Kongo upes.

Absoliučią daugumą Benuės ir Kongo kalbų sudaro bantų kalbos, paplitusios beveik visoje Centrinėje ir Pietų Afrikoje. Toks jų išplitimas susijęs su bantų migracijomis į pietus ir rytus iš pietų Kamerūno. Benuės ir Kongo kalbų protėvynė lokalizuojama pietų Nigerijoje. Būtent šioje šalyje aptinkama didžiausia šios grupės kalbų įvairovė.

Klasifikacija

Benuės ir Kongo kalbų skirstymas:

• Bantoidų–Kroso kalbos:
  • Kroso upės kalbos – paplitusios pietryčių Nigerijoje ir greta Kamerūne (ibibijų, nanangų, efikų, eketų, ogonių, ogbijų, obolų, bokijų ir kt.);
  • Šiaurės bantoidų kalbos – paplitusios rytų Nigerijoje ir vidurio vakarų Kamerūne (vučių, mambilų, ndolų, dakų ir kt.);
  • Pietų bantoidų kalbos – paplitusios nuo Nigerijos ir Kamerūno iki Pietų Afrikos Respublikos (bantų kalbos, taip pat tivų, džemba, ghomala, medumba, bamunų, komų);
• Vidurio Nigerijos kalbos:
  • Jukunoidų kalbos – paplitusios ties Nigerijos ir Kamerūno siena (jukunų, kutebų, vapanų, tigomų ir kt.);
  • Kaindžio kalbos – paplitusios Nigerijoje, apie Kaindžio tvenkinį (vadžių, šinginių, lelų ir kt.);
  • Plynaukštės kalbos – paplitusios Nigerijoje, Džoso plynaukštėje (beromų, tarokų, tjapų, hjamų, adarų ir kt.).

Taip pat yra neaiškios klasifikacijos kalbų, kurias bandoma priskirti Benuės ir Kongo kalboms – ukaanų, fali, titų. Ilgą laiką prie šios kalbų grupės buvo priskiriamos ir Voltos–Nigerio kalbos.

Bruožai

Benuės ir Kongo kalbos pasižymi sudėtinga balsių sistema, lūpiniais gomuriniais priebalsiais gb ir kp. Kalbos toninės. Paprastai skiriami 2–4 leksines ir gramatines reikšmes skiriantys tonai. Benuės ir Kongo kalbos turi ryškių agliutinacinių ir izoliacinių (ypač veiksmažodis) bruožų, nors bantų kalbos turi ir tam tikrų fleksinėms kalboms būdingų savybių. Būdingos savitos daiktavardžio semantinės ir gramatinės klasės (žmonių, medžių, daugiskaitos, lokatyvo ir kitos; Benuės ir Kongo kalbų prokalbė turėjo 23, dabartinėse kalbose jų skaičius labai įvairuoja), jų formalus rodiklis – priešdėlis arba priesaga. Daiktavardžio klasių derinimas su kitomis kalbos dalimis ne visose kalbose sistemingas. Beveik neskiriamas būdvardis ir prieveiksmis. Dažniausia žodžių tvarka sakinyje – veiksnys–tarinys–papildinys (SVO).