Beneto sala
76°44′ š. pl. 149°30′ r. ilg. / 76.733°š. pl. 149.500°r. ilg.
Beneto sala (rus. Остров Беннетта) – negyvenama sala Arktyje, Rytų Sibiro jūroje, Naujojo Sibiro salose, De Longo salų grupėje (didžiausia jos sala). Plotas 150 km². Aukštis iki 426 m (De Longo kalnas).[1] Sudaryta daugiausia iš klinties ir bazalto. Ledynai užima 65,87 km² plotą. Neapledėjusiose vietose auga samanos, kerpės, žemaūgės žolės.
Sala atrasta 1881 m. amerikiečių poliarinio keliautojo Džordžo De Longo ekspedicijos metu. Pavadinta ekspediciją finansavusio leidėjo Džeimso Beneto garbei. 1901–1902 m. salą pasiekė poliarinis laivas „Zaria“, kuriuo Eduardas Tolis ieškojo Sanikovo žemės.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 59