Benaičių alkakalnis (Balkos kalnas)

Benaičių alkakalnis (Balkos kalnas)
Benaičių alkakalnis (Balkos kalnas)
Koordinatės	56°05′46″š. pl. 21°16′51″r. ilg.
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Darbėnų seniūnija
Aukštis	10 m
Plotas	110×50 m
Žvalgytas	1936 m.
Registro Nr.	24697: 12777, 12778 (M138K)

Benaičių kalnas, vadinamas Balkos kalnu, kitaip – Baltos kalnu, ir akmuo (valstybės saugomas kultūros vertybių kompleksas: unikalūs kodai: komplekso – 24697; kalno – 12777; akmens – 12778; seni registro kodai: komplekso – M138K, kalno – M138K1; akmens – M138K2) – mitologinė kalva ir akmuo šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Benaičių kaimo rytiniame pakraštyje (Darbėnų seniūnija), 160 m į šiaurės rytus nuo Kretingos-Skuodo kelio, Kulšės upelio kairiajame krante.

Balkos kalnas

Tai šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi pailga, 110 m ilgio, 50 m pločio ir iki 10 m aukščio kalva, apaugusi medžiais ir apsupta dirbamų laukų. Kalvos viršūnėje guli stambus, 1,8 m ilgio, 1,2 m pločio ir 80 cm aukščio akmuo lygia plokštuma, pasvirusia į pietryčių pusę.

350 km į vakarus yra akmuo, vad. Kūliu bobele.

Balkos kalno akmuo

Istorija

Seniau kalva buvo Medvalakiu vadinto miško vakariniame pakraštyje, o iš vakarų pusės ją supo pelkėtos buvusios bendrosios Benaičių kaimo ganyklos. 1935 m. kalva pateko į P. Benečiui paskirtą žemės sklypą, kurio savininkas kalvos pietvakarinėje papėdėje pasistatė sodybą.

Pasakojama, kad ant akmens pagonys senovėje aukoję aukas dievams. Kiti padavimai pasakoja, kad ant kalno stovėjusi bažnyčia (koplyčia). Jai prasmegus skradžiai žemę, paviršiuje dar ilgai kyšojo kryželis. Be to pasakojama, kad Balkos kalnu kalva vadinama todėl, jog ant jos kadaise gyvenęs žydelis Balkus.

1999 m. kalnas ir akmuo įrašyti į kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąrašą (M138K), 2005 m. pripažinti valstybės saugoma kultūros vertybe.

Tyrimai

1936 m. Balkos kalną žvalgė ir apmatavo Balys Tarvydas.