Benaičių akmuo (Ponios lova)

Benaičių akmuo (Ponios lova)
[[Image:|250px]]
Benaičių akmuo (Ponios lova)
Benaičių akmuo (Ponios lova)
Koordinatės
56°05′48″š. pl. 21°16′02″r. ilg. / 56.096723°š. pl. 21.267265°r. ilg. / 56.096723; 21.267265
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Aukštis 0,5 m
Plotas 2 x 1,7 m
Žvalgytas 1959 m.

Benaičių III akmuo, vadinamas Ponios lova (kitaip Ponios akmeniu, Ponios kūliu) – buvęs mitologinis akmuo šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Benaičių rytiniame pakraštyje (Darbėnų seniūnija), Kulšės dešiniajame krante.

Akmuo redaguoti

Akmuo pailgas, ovalo pavidalo, apie 2 m ilgio, nuo 1,3 m iki 1,7 m pločio, 0,5 m aukščio. Paviršiuje buvo pailgas įdubimas, kurio ilgis siekė 135 cm, plotis ties viduriu – 54 cm, gylis – 9 cm.[1]

Gulėjo šlapioje, pelkėtoje dirvoje apie 420 m į vakarus nuo I akmens, vadinamo Kulių Bobele.

Istorija redaguoti

Vietos gyventojams jis buvo žinomas nuo seno, o kaip kultūros paveldo objektą akmenį 1958 m. išaiškino Naujosios Įpilties septynmetės mokyklos direktorius Galdikas. 1959 m. akmenį žvalgė ir aprašė Juozas Mickevičius.

Vykdant melioracijos darbus, akmuo 1967 m. buvo išvilktas iš pirminės vietos ir panaudotas antkapiniam paminklui pagaminti.

Padavimai redaguoti

  • Senų senovėje akmuo naudotas kaip trinamosios girnos, todėl jo paviršiuje susidarė pailgas įdubimas.
  • Baudžiavos laikais kaime gyvenusi labai pikta ponia-ragana, turėjusi reikalų su velniu. Pavargusi vienai nakčiai ji prigulė numigti ant akmens, o kai atsikėlė – jo paviršiuje liko ponios kūno įspaudas: didysis įdubimas, taip pat mažesni įdubimai galvai pasidėti ir alkūnėms įremti.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Julius Kanarskas. Kretingos rajono akmenys, 1989 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 138. – P. 9-10
  2. Akmuo-Ponios lova, Benaičių k., Laukžemės apyl., Kretingos raj. Archeologinio paminklo pasas. Užpildė Juozas Mickevičius, 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 12. – Nr. 10a
    Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 1998. – P. 61

Nuorodos redaguoti