Atverti pagrindinį meniu

Benaičių akmuo (Kulių Bobelė)

Benaičių akmuo (Kulių Bobelė)
Benaiciai akmuo 2005.JPG

Benaičių akmuo (Kulių Bobelė)
Koordinatės
56°05′48″š. pl. 21°16′27″r. ilg. / 56.096791°š. pl. 21.274236°r. ilg. / 56.096791; 21.274236Koordinatės: 56°05′48″š. pl. 21°16′27″r. ilg. / 56.096791°š. pl. 21.274236°r. ilg. / 56.096791; 21.274236
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Aukštis 1,6 m
Plotas 5,2 x 3,6
Registro Nr. M137 /5239; AR521/

Benaičių akmuo, vad. Kūlių bobele, kitaip - Kūliu babale, Leiknos kūliu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 5239; senas registro kodas - M137; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR521) – mitologinis akmuo šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Benaičių rytiniame pakraštyje (Darbėnų seniūnija), Kulšės kairiajame krante.

AkmuoKeisti

Akmuo gamtinis, masyvus, 5,2 m ilgio, 3,6 m pločio ir 1,6 m aukščio, iš priekio primenantis stačiakampį, o iš šonų – trikampį.

350 km į rytus yra alkakalnis, vadinamas Balkos kalnu. 420 km į vakarus buvo akmuo, vadinamas Ponios lova.

IstorijaKeisti

Iki melioracijos aplinkui akmenį buvusi užliejama pieva, vadinama Leikna, todėl kartais akmuo vadinamas Leiknos kūliu.

Pasakojama, kad seniau akmens vietoje stovėjusi trobelė. Joje gyvenusi pikta ragana, kuri visus atklydusius nakvoti praeivius paversdavo akmenimis. Sykį vienas jaunuolis sužinojo burtų paslaptį: jam pabučiavus raganą užkeiktieji atgijo, o raganos trobelė pavirto dideliu akmeniu, vadinamu Kūliu babale (t. y. Akmeniu senute).[1]

Kiti padavimai byloja, kad prie akmens vaidenasi. Vienam praeiviui naktį pasirodė, kad jį užpuolė plėšikai ir tik rytmetį pragydus gaidžiui jis suprato, kad mušasi su akmeniu. Kitą naktį prapuolė prie akmens sukrautas šieno kūgis. Kartą vidurdienį prie akmens pakilusi audra, kai aplinkui buvo ramu [2]

1972 m. akmuo paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu AR521,[3], 1999 m. - įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąrašą,[4] 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[5]

1964 m. paskelbtas geologiniu gamtos paminklu.[6]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Barkauskas P., Vabalas B. Vadovas po Lietuvą. - Kaunas, 1938
  2. Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. - Vilnius, 1998. - P. 60
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973
  4. Kultūros vertybių registras: Akmuo, vad. Kūlių bobele
  5. Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis
  6. Saugomų teritorijų valstybės kadastras