Belvederio torsas
|
| Skulptūros nugara |
|
| Skulptūra iš priekio |
Belvederio torsas – marmurinės antikinės skulptūros liekanos, esančios Vatikano muziejuose. Skulptūra, spėjama, vaizdavo kurį nors antikinį dievą ar mitologinį herojų. Iš jos teliko torso dalis ir viršutinės kojų dalys.
Apie skulptūrą redaguoti
„Belvederio torsas“ buvo rastas XV a. pradžioje Romos Campo dei Fiori aikštėje, netoli Karakalos pirčių komplekso. Priklausė Romos Kolonų giminei ir buvo daugiausia laikomos giminės rūmuose Romoje. Popiežius Klemensas VII įsigijo statulą savo kolekcijai apie 1530 m. Ant statulos yra autografas, kuris nurodo, kad jos autorius yra Apolonijus, Nestoro sūnus, atėnietis (apie kurį nežinoma nieko). Statula datuojama 1 a. pr. m. e. Tikriausiai sukurta Graikijoje. Buvo manoma, kad ji yra originali, tačiau dabar linkstama manyti, kad Apolonijus kopijavo ją nuo dar senesnės, II a. pr. m. e. sukurtos bronzinės statulos.
Statulos liekanos vaizduoja galingą vyro nuogą figūra, ties klubais prisidengusia panteros kailiu. Yra daug spėlionių, kas joje vaizduojama. Herkulis, Dionisas, Ajaksas, Polifemas, Prometėjas − tik keletas siūlomų variantų. Apie 1500 m. į skulptūrą dėmesį atkreipė renesanso menininkai. Ypač ja žavėjosi Mikelandželas. Skulptūros įtaką galima įžvelgti Siksto koplyčios lubų freskų figūrose ir ypač pagarsėjusioje „Paskutiniojo teismo“ Šv. Baltramiejaus figūroje. Anot legendos, popiežius Julijus II esą pasiūlė Mikelandželui kaip nors restauruoti statulą, atstatyti. Mikelandželas į tai atsakė, kad statula yra tokia graži, kad bet koks įsikišimas ją tik sugadintų. Vėliau statulą studijavo sekančios manieristų ir baroko menininkų kartos. „Belvederio torsas“ tapo viena žymiausių antikinių skulptūrų, tik jos šlovė buvo labiau akademiniuose ir menininkų sluoksniuose, nei tarp plačiosios publikos. 1798-1815 m. laikotarpiu statula buvo pagrobta Napoleono ir eksponuojama Luvre.
