Belgrado oro uostas

(Nukreipta iš puslapio Belgrado Nikolos Teslos oro uostas)
Belgrado oro uostas
Аеродром Београд
Aerodrom Beograd
IATA: BEG - ICAO: LYBE
Parametrai
Aerodromo tipascivilinis
MiestasBelgradas
Aukštis virš jūros lygio 102 m
Koordinatės 44°49′10″ š. pl. 20°18′25″ r. ilg. / 44.81944°š. pl. 20.30694°r. ilg. / 44.81944; 20.30694
Kilimo ir tūpimo takai
Kryptis Matmenys Danga
ilgis (m) plotis (m)
12/30 3400 45 asfaltas/betonas

Belgrado oro uostas (serb. Аеродром Београд = Aerodrom Beograd) (IATA: BEG, ICAO: LYBE) – tarptautinis oro uostas Belgrade. 2006 m. oro uostui suteiktas Nikolos Teslos vardas.[1] Tai didžiausias ir labiausiai apkrautas Serbijos oro uostas, esantis 18 km nuo Belgrado, Surčino opštinoje, Sremo regione. Nuo 2018 m. gruodžio oro uostą valdo bendrovė Belgrade Airport d.o.o.

Oro uostas yra didžiausios Serbijos oro bendrovės Air Serbia pagrindinė bazė, čia taip pat yra viena pagrindinių Wizz Air bazių. Oro uostu naudojasi oro taksi įmonės Air Pink, Eagle Express ir Prince Aviation.

Istorija redaguoti

Pirmieji oro uostai redaguoti

Pirmasis (improvizuotas) aerodromas Belgrade atsirado 1910 m. karinių pratybų teritorijoje Banicoje. Jame treniravosi tokie Serbijos aviacijos pionieriai kaip Simonas, Maslenkovas, Vidmaras ir Čermakas. 1912 m. pradžioje, vykstant karui prieš Osmanų imperiją Banicoje pastatytas pirmasis medinis angaras, kurį suplanavo ir pastatė Mihailo Mercepas. 1914 m. Banicos oro uostas tapo Serbijos oro pajėgų eskadrilės ir aerostatų kuopos baze. Po karo oro uostas naudotas pašto pervežimui maršrutais Novi Sadas - Belgradas - Nišas - Skopjė ir Belgradas - Sarajevas - Mostaras.

Serbija buvo viena iš pirmųjų valstybių, kurios pasirašė 1919 m. Paryžiuje sudarytą Oro tranporto konvenciją. Buvo suplanuota statyti oro uostą netoli Belgrado, kuris turėjo tapti tarptautinio Serbijos oro transporto susisiekimo centru. Vieta tiems laikams milžiniško oro uosto statybai buvo rasta šalia Pančevo miesto.

Pirmasis lėktuvas iš užsienio naujai atidarytame oro uoste nusileido 1923 m. kovo 15 d. Tai buvo iš Paryžiaus atskridęs bendrovės Compagnie franco-roumaine de navigation aérienne lėktuvas. Tų pačių metų rugsėjo 2 d. įvyko pirmasis naktinis skrytdis iš Belgrado į Bukareštą. Iki 1926 m. iš Belgrado oro uosto ėmė skraidyti daugybė įvairių bendrovių lėktuvų, kurie jungė sostinę ne tik su Europos miestais, bet ir Artimaisiais bei Tolimaisiais Rytais.

Oro uostas Novi Beograde redaguoti

Tarptautinis oro uostas, kuris yra dabartiniame Belgrado Novi Beogrado rajone atidarytas 1927 m. kovą. Iš čia ėmė skraidyti pirmieji nacionalinės Serbijos oro bendrovės Aeroput lėktuvai, čia buvo bendrovės bazė.

Nuorodos redaguoti

  1. Terminals with attitude. „The Economist”, p. 26, 2017-11-11.