Belforas
Belforas (pranc. Belfort) – miestas rytų Prancūzijoje, apie 40 km į pietvakarius nuo Miulūzo, prie Savoriozo upės, Burgundijos Vartų žemumoje; Belforo teritorijos departamento centras. Keliai ir geležinkeliai į Paryžių, Strasbūrą, Lioną, Bazelį. Metalurgija, geležinkelio riedmenų, energetikos pramonės įrangos, automobilių dalių gamyba, elektronikos, tekstilės, chemijos (plastikų) ir farmacijos pramonė, vyno gamyba.[2] Veikia Franš-Kontė universitetas.[3]
Belforas pranc. Belfort | |
---|---|
Belforo reginys | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Prancūzija |
Regionas | Burgundija-Franš Kontė |
Departamentas | Belforo teritorija |
Gyventojų | 45 155 |
Plotas | 17,1 km² |
Tankumas | 2 641 žm./km² |
Altitudė | 358 m |
Vikiteka | Belforas |
Įtvirtintame Belforo kvartale rytiniame Savoriozo krante stovi XVII a. pilis ir kiti viešieji pastatai (bažnyčia, arsenalas ir kt.). Šalia miesto rotušės (hôtel de ville, 1721–1724 m.) stovi Frederiko-Ogiusto Bartoldžio kūrinys Belforo liūtas (11 m aukščio), skirtas atminti 104 dienų miesto apgultį per Prancūzijos-Prūsijos karą.[3]
Istorija
redaguotiVietovė gyvenama nuo galų-romėnų laikų, o rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XIII a. Miesto teises gavo 1307 m. Buvo Monbelaro, Fereto grafų, Austrijos erchercogų valda.[2] 1648 m. E la Šapelo sutartimi Belforas perduotas Liudviko XIV žinion, karalius miestą perleido kardinolui Mazarinui. Dėl savo strateginės vietos praėjime tarp Žuros ir Vogėzų kalnų, Belforas įvairių karų metu vis būdavo apsiaučiamas. Per I pasaulinį karą išlaikytas prancūzų, bet per II pasaulinį karą užimtas vokiečių.[3]
-
Belforo pilis
-
Belforo liūtas
-
Šv. Kristoforo katedra
-
Senamiesčio gatvė
Šaltiniai
redaguoti- ↑ BELFORT, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 Belfort. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Belfort. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.