Begalybė
Begalybė – terminas, naudojamas matematikoje, fizikoje, astronomijoje. Sąvoka atsirado antikos laikais aiškinant natūraliųjų skaičių aibės nebaigtinumą ir ieškant vienarūšių geometrinių dydžių bendrojo mato.[1]
Matematika
redaguotiBegalybė žymima . Užrašas reiškia, jog x artėja prie begalybės vertės. Begalybė gali būti ir kai kurių skaičiavimų rezultatas:
Dar dažnai nagrinėjamos begalinio ilgio skaičių eilutės. Be to visos skaičių aibės turi narių. Apskritimą sudaro vienodu atstumu nuo taško o padėtų taškų. Lygtys gali turėti sprendinių.
Kosmologija ir Filosofija
redaguotiBegalybė kartais naudojama nusakyti beribę (begalinę) Visatą.
Programavimas
redaguotiBegalybė yra speciali kintamojo reikšmė, gaunama jei operacijos rezultatas yra matematinė begalybė arba jo absoliuti reikšmė per didelė naudojamam kintamojo tipui. Tokia begalybė turi ženklą ir su ja galima atlikti kai kuriuos veiksmus. Jei operacijos reikšmė matematiškai neapibrėžta (tarkim, 0/0), gaunama kita reikšmė – neskaičius (NaN). Teigiama bei neigiama begalybės ir neskaičiai numatyti įvairiose kalbose paplitusiame IEEE 754 standarte.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ begalybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-01-30).