Bedřich Hrozný
| Bedržichas Hroznas ček. Bedřich Hrozný vok. Friedrich Hrozny | |
|---|---|
| |
| Bedržichas Hroznas | |
| Gimė | 1879 m. gegužės 6 d. Lysa prie Labos |
| Mirė | 1952 m. gruodžio 12 d. (73 metai) Praha |
| Veikla | Čekijos archeologas, istorikas hetitologas, kalbininkas |
| Alma mater | Berlyno universitetas |
| Žinomas (-a) už | perskaitė hetitų kalba parašytus tekstus |
 Vikiteka |
Bedřich Hrozný |
| Parašas | |
| |
Bedržichas Hroznas (ček. Bedřich Hrozný, vok. Friedrich Hrozny, 1879 m. gegužės 6 d. Lysa prie Labos, Vidurio Čekijos kraštas – 1952 m. gruodžio 12 d. Praha) – Čekijos archeologas ir istorikas hetitologas, kalbininkas.
Biografija redaguoti
Kolino gimnazijoje susipažino su arabų kalba, išmoko senosios žydų kalbos. Vienos universitete studijavo akadų, aramėjų, etiopų, šumerų kalbas, sanskritą. Berlyno universitete studijavo orientalistiką.
Nuo 1905 m. Vienos, 1919-1952 Prahos Karolio universiteto profesorius, 1939-1944 m. universiteto rektorius, uždarius universitetą paskaitas skaitė miesto salėse. Universitete įkūrė Orientalistikos institutą; nuo 1938 m. jo direktorius. Nuo 1929 m. žurnalo „Archiv orientalni“ redaktorius. Po infarkto 1944 m. atsidėjo tik Azijos istorijos rašymui.
Mokslinė veikla redaguoti
Nuo 1904 m. dalyvavo archeologijos kasinėjimuose Šiaurės Palestinoje. Perskaitė hetitų kalba parašytus tekstus iš Hatušo, dab. Bogazkoy archyvo, nustatė svarbiausius šios kalbos bruožus ir kalbinę priklausomybę, priskyrė hetitų kalbą indoeuropiečių kalbų šeimai, nustatė, kad ji turi bendrų bruožų su keltų, slavų kalbomis. Iš hetitų kalbos į čekų kalbą išvertė tekstų. 1924-1925 m. vadovavo Čekoslovakijos mokslininkų ekspedicijoms į Kultepę (Turkija), kur surado kelis tūkstančius dantiraščio lentelių.[1]
Bibliografija redaguoti
- Sumerisch-babylonische Mythen von dem Gotte Ninrag (Ninib). Wolf Peiser, Berlin 1903.
- Obilí ve staré Babylónií (Korn in Altbabylonien). Hölder in Komm., Wien 1913.
- Die Lösung des hethitischen Problems, In: Mitteilungen der Deutschen Orient-Gesellschaft 56, 1915, S. 17-50.
- Die Sprache der Hethiter, ihr Bau und ihre Zugehörigkeit zum indogermanischen Sprachstamm. (Hetitų kalba), J. C. Hinrichs, Leipzig 1917, TU Dresden, Dresden 2002 (Neudr.). ISBN 3-86005-319-1
- Hethitische Keilschrifttexte aus Boghazköi, in Umschrift, mit Übersetzung und Kommentar. (Hetitų dantiraštiniai įrašai iš Bogazköy), Hinrichs, Leipzig 1919.
- Über die Völker und Sprachen des alten Chatti-Landes. Hethitische Könige. Hinrichs, Leipzig 1920.
- Keilschrifttexte aus Boghazköi. Bd 5/6. Autographien. Hinrichs, Leipzig 1921, Zeller, Osnabrück 1970 (Neudr.).
- Les inscriptions hittites hiéroglyphiques: essai de déchiffrement; suivi d’une grammaire hittite hiéroglyphique en paradigmes et d’une liste d’hiéroglyphes. (Hetitų hieroglifų įrašai, dešifravimo bandymai), Orientální Ústav, Praha 1933.
- Über die älteste Völkerwanderung und über das Problem der proto-indischen Zivilisation: Ein Versuch, die proto-indischen Inschriften von Mohendscho-Daro zu entziffern. Prag 1939.
- Die älteste Geschichte Vorderasiens und Indiens. Melantrich, Prag 1940, 1941, 1943.
- Inscriptions cunéiformes du Kultépé. Bd 1. Prag 1952.
- Ancient history of Western Asia, India and Crete. New York 1953.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ S. L. Bedržichas Hroznas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 672 psl.