Beždžionių tiltas

„Beždžionių tiltas“ arba paprastasis kabantis tiltas – paprasčiausios konstrukcijos tiltas be ramtų, tvirtinamas kokiais nors lynais ar virvėmis iš abiejų pusių. Toks tiltas būna hiperboliškai išlinkęs žemyn („U“ formos), todėl juo judant, jis ima siūbuoti. Dėl lengvos konstrukcijos ir siūbavimo „beždžionių tiltai“ tinkami tik pėsčiųjų eismui, jei tiltas kiek tvirtesnis – taip pat gyvulių perganai, dviračių ar mopedų eismui.

„Beždžionių tiltas“ Taivane

Tokio tipo tiltai tinkami statyti ten, kur abu upės krantai yra pakankamai statūs, kad žemyn nusviręs tiltas būtų pakankamai aukštai virš vandens. Seniausi „beždžionių tiltai“ pinti iš virvių (iki šių laikų išlikę inkų virviniai tiltai Peru), fikusų šaknų („gyvieji tiltaiMeghalajoje). Seniausi kabami virviniai tiltai minimi Hanių dinastijos šaltiniuose – tokių būta Himalajuose, Tibete.[1] Vėliau vietoje virvių pradėtos naudoti grandinės (XV–XVIII a. Kinijoje), o nuo XIX a. tam tikslui pradėti naudoti plieniniai trosai.[2]

Žmonių ir mopedų eismas per kabantį tiltą Nepale
Kešvačakos inkų virvinis tiltas Peru

Pagal konstrukciją patys paprasčiausi „beždžionių tilto“ pirmtakai arba analogai yra tiesiog permesta virvė – ja pereinama balansuojant arba kabinantis rankomis. Vietomis, kur būdingi skardingi šlaitai, naudojamasi segtuvais, kuriais prisitvirtinama prie troso ir leidžiamasi žemyn, tada iš inercijos užkylama į viršų (angl. zip-line). Tuo tarpu pats paprasčiausias „beždžionių tiltas“ – virvė ar trosas bei dvi papildomos virvės iš šonų kaip turėklai (rečiau viena virvė viršuje laikymuisi). Visgi dažniausiai tokio tipo tiltai turi tvirtą pagrindą – lentas ar kokias nors plokštes. Dabar dažniausiai statomi pusiau sutvirtinti „beždžionių tiltai“ – lentų danga arba metalinės plokštės sujungiamos į vientisą karkasą, todėl toks tiltas mažiau siūbuoja ir gali atlaikyti didesnį svorį.

Greta praktinės reikšmės, „beždžionių tiltai“ tapę ir turistine atrakcija, dažnai statomi kaip apžvalginiai, turistinių trasų objektai.[3] Ilgiausias pasaulyje „beždžionių tiltas“ yra Čekijoje 2022 m. turistinės paskirties Sky Bridge 721 tiltas.[4]

Lietuvoje yra ~80 kabančių pėsčiųjų tiltų: didžiausi tokie tiltai yra per Nerį (ties Buivydžiais, Santaka, iki 2020 m. buvo ties Liucionimis), per Šventąją (Mikierių tiltas, tiltas ties Antaliepte), Dubysą (ties Ariogala), Šušvę (šalia Josvainių), Merkį (ties Mardasavu, Puvočiais), Jūrą (ties Pajūriu, |Gudlaukiu, Kvėdarna), Ventą (ties Viekšniais, Papile), Nevėžį (ties Vadaktėliais, Surviliškiu). Ilgiausias kabamasis tiltas yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio, metalinis lentomis dengtas Lankupių tiltas per Miniją.[5]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Needham, Joseph. (1986d). Science and Civilization in China: Volume 4, Physics and Physical Technology, Part 3, Civil Engineering and Nautics. Taipei: Caves Books Ltd.
  2. Peters, Tom F. (1987). Transitions in Engineering: Guillaume Henri Dufour and the Early 19th Century Cable Suspension Bridges. Birkhauser.
  3. Simon Bell (2008). Design for Outdoor Recreation (2nd ed.). Taylor & Francis. p. 232.
  4. World’s longest suspension bridge opens in the Czech Republic, Radio Prague International
  5. Kabantys tiltai Lietuvoje: kur rasti įdomiausius „beždžionių“ tiltus, 15min.lt