Barstyčiai

Koordinatės

56°09′50″š. pl. 21°52′01″r. ilg. / 56.164°š. pl. 21.867°r. ilg.Koordinatės: 56°09′50″š. pl. 21°52′01″r. ilg. / 56.164°š. pl. 21.867°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Skuodo rajono savivaldybė

Seniūnija

Barstyčių seniūnija

Gyventojų skaičius

528 ^{(2011 m.)}

Vikiteka

BarstyčiaiVikiteka

* lenk. Barszczyce

rus. Ворщицы

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Barstýčiai
Kilmininkas:	Barstýčių
Naudininkas:	Barstýčiams
Galininkas:	Barstýčius
Įnagininkas:	Barstýčiais
Vietininkas:	Barstýčiuose

Barstyčiai (XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje Jagminpolis) – miestelis Skuodo rajono savivaldybės pietryčiuose, 12 km į vakarus nuo Sedos. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietryčių ir Pietvakarių).

Yra medinė Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia (pastatyta 1906 m.), Barstyčių vidurinė mokykla, vaikų globos namai, biblioteka (nuo 1953 m.), paštas (LT-98014). Pietvakariuose telkšo Barstyčių ežerėlis.

IstorijaKeisti

Vietovardis kildinamas iš asmenvardžio *Barstýtis (plg. pavardės Barstéika, Barsteikà).^[2]

Kaimo laukuose rastas akmeninis kirvis. Barstyčių įžymybė – didžiausias Lietuvoje Barstyčių akmuo, esantis netoliese – Puokės kaime. ^[3]

1558 m. minimas 18 valakų Barstyčių kaimas, XVII a. dokumentuose – Barstyčių dvaras ir kaimas. 1649–1773 m. priklausė Pašiaušės jėzuitų kolegijai, po to bajorams Jagminams. Tverų tijūnas Tadas Jagminas 1788 m. pastatydino bažnyčią, todėl XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje kaimas vadinosi Jagminpoliu. 1841 m. buvo 16 kiemų Barstyčių miestelis ir 15 kiemų kaimas. XIX a. antroje pusėje veikė parapinė, 1908 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1949–1958 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1958 m. Barstyčių vidurinė mokykla. 1948 m. įsteigti vaikų globos namai, darželis, biblioteka, 1956 m. – kultūros namai.

Nuo 1908 m. parapijos centras. XX a. trečiame ir ketvirtame dešimtmetyje Barstyčių šaulių būrys pasižymėjo kultūrine veikla. Per nacių okupaciją 1941 m. buvo išžudyta 13 miestelio šeimų. 1941 m. čia ėmė kurtis partizanų būrys. Po Antrojo pasaulinio karo Barstyčių apylinkėse prieš TSRS okupacinį režimą kovojo Alkos rinktinės partizanai. 1947–1950 m. valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1990 m. spalio mėn. atstatytas 1936 m. pastatytas ir 1974 m. nugriautas pavasarininkų paminklas. ^[4]

2011 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-745 patvirtino Barstyčių herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1843–1915 m.	Telšių apskritis, Kauno gubernija
1919–1947 m.	Mažeikių apskritis
1947–1950 m.	Barstyčių valsčiaus centras
1950–1995 m.	Barstyčių apylinkės centras
nuo 1995 m.	Barstyčių seniūnijos centras

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.

1868 m.

1897 m.^sur.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.^[5]

1970 m.^sur.

147

398

354

329

374

1975 m.^[6]

1979 m.^sur.

1984 m.^[7]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

390

497

567

646

659

528

Barstyčių akmuo

Žymūs žmonėsKeisti

Barstyčiuose gimė:

Leonardas Kazimieras Andriekus, kunigas, pranciškonas, bažnytinės teisės daktaras.
Evaldas Razgus, Skuodo rajono politinis veikėjas.
Antanas Jankauskas, tautodailininkas, liaudies menininkas.
Saulius Petreikis, multiinstrumentalistas, muzikantas.

ŠaltiniaiKeisti

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
↑ Vidmantas Daugirdas. Barstyčiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 676 psl.
↑ Kazys Misius. Barstyčiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 676 psl.
↑ Barstyčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 186 psl.
↑ Barstyčiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 31 psl.
↑ Barstyčiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 213-214 psl.