Barklainių koplyčia

55°34′42.3″ š. pl. 24°20′19.81″ r. ilg. / 55.578417°š. pl. 24.3388361°r. ilg. / 55.578417; 24.3388361

Barklainių koplyčia

Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Panevėžio-Krekenavos
Savivaldybė	Panevėžio rajonas
Gyvenvietė	Barklainiai
Statybinė medžiaga	akmenų mūras
Pastatyta (įrengta)	1858 m.
Stilius	romantizmas

Barklainių koplyčia – veikianti koplyčia Barklainiuose, Panevėžio rajone. Stovi kapinių kalnelyje, 100 m į rytus nuo kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai . Priklauso Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijai.^[1] Iš pietvakarių pusės kalvos pašlaitėje stūkso kaimo sodybos ūkiniai pastatai. Koplyčioje laikomos Šv. Mišios, vyksta Švč. Marijos vardo atlaidai - po rugsėjo 12 d. (pirmą sekmadienį).

Akmenų mūro koplyčia suremontuota. Anksčiau vietos tarybiniam ūkiui priklausiusio statinio renovacija atlikta kunigo Roberto Pukenio rūpesčiu.^[2] Viduje pastatytas meniškas altorius, kurio centre pagal lietuvių liaudies meno tradicijas iš ąžuolo išdrožta Kristaus skulptūra.

Istorija redaguoti

Apie pirmąją koplyčią, stovėjusią Barklainiuose, žinių randama 1658 m. Ji buvo medinė, dengta šiaudais. 1849 m. jos stogas naujai uždengtas šiaudais. Ankstesnė koplyčia minima 1850 m., Ramygalos bažnyčios vizitacijos metu. 1855 m. koplyčia jau buvo apgriuvusi. Dabartinė akmenų mūro koplyčia pastatyta 1858 m. Fundatoriai – Korbsita ir Medardas Švoinickiai. 1946 m. apylinkės gyventojai lentelėmis uždengė stogą, o zakristiją uždengė čerpėmis, pristatytas mažas bokštelis. Apie 1990 m. koplyčia suremontuota.^[3]

Architektūra redaguoti

Koplyčia – originalus romantizmo laikotarpio statinys.^[3] Nesudėtingą jo architektūrą pagyvina akmens mūro tekstūros ir baltai tinko derinys. Pastatas sudėtinio tūrio, stačiakampio, asimetriško plano, su vienšlaičiu priestatu, dengtas dvišlaičiu skardos stogu. Koplyčios sienos sumūrytos iš akmenų su skaldos intarpais.

Koplyčios presbiterija siauresnė už salę, užbaigta trisiene apside. Prie šiaurinės presbiterijos sienos priglaustas stačiakampio plano priestatas. Po presbiterija įrengtas rūsys. Pagrindinio fasado kampus rėmina nutinkuoti piliastrai, papuošti įdubomis ir stilizuotais kapiteliais. Priekiniame fasade įrengta arkinė portalo anga su dvivėrėmis durimis. Virš durų įėjimą pridengia lenktas stogelis, virš jų – pusapskritis langas. Choro langas užbaigtas pusapskrite sąrama, jo šonuose įtaisyta po mažą apskritą langelį. Stačiašlaičio skydo viršuje išsiskiria niša su dekoratyviniu elementu – altorėlio imitacija. Ji aprėminta porinėmis kolonėlėmis, frizu su profiliuotu karnizu, užbaigta segmentiniu frontonėliu ir Apvaizdos akimi.

Virš pagrindinio fasado stogo kraigo iškeltas kvadratinio skerspjūvio bokštelis, vainikuotas piramidiniu stogeliu su kryžiumi. Bokštelyje įtaisytos arkinės akustinės angos. Pastato pastogę juosia lygi frizo juosta ir išsikišęs profiliuotas karnizas. Šoninio šiaurės fasado siena su vienu langu ir niša, užbaigtais pusapskritėmis sąramomis, apjuostais siaurais tinko apvadais. Šoninis pietų fasadas yra su dviem arkiniais langais, niša ir vienu presbiterijos langu.

Koplyčios vidaus sienos lygios, tinkuotos, lubos apkaltos medinėmis lentelėmis. Presbiterijos medinėse lubose imituojamas skliautas: vidurinėje dalyje lentelės lygios, o sienų kryptimi žemėja. Presbiterija atskirta medine tvorele. Vargonų choras paremtas dviem storais apvaliais stulpais, aptvertas aklina medine tvorele. Priekyje stovi vienas medinis altorius. Jis liaudiškų formų, koplytstulpio imitacijos.^[3]