Barboros Radvilaitės gatvė

Barboros Radvilaitės gatvėVilniaus senamiesčio gatvė, prasidedanti nuo Pilies gatvės ir besidriekianti iki Maironio gatvės, atsiremianti į aikštelę ties Bernardinų sodo pagrindiniais vartais.

Barboros Radvilaitės gatvė
Barboros Radvilaitės gatvė

PavadinimasKeisti

Iki I Pasaulinio karo Barboros Radvilaitės gatvė buvo vadinama Karališkąja arba Karališkųjų Malūnų gatve. Tarpukario metu ji nešiojo lenkiškąjį Krolevskos gatvės pavadinimą. Sovietmečiu gatvė buvo pavadinta Pionierių gatve.[1]

IstorijaKeisti

 
Barboros Radvilaitės gatvė ir namas, kuriame 1862 m. rugsėjo 15 d. mirė poetas Vladislovas Sirokomlė (autorius Napoleonas Orda)

Netoli Barboros Radvilaitės ir Pilies gatvių sankirtos stovėjo Karališkasis malūnas, t. y. į pietvakarius nuo Pilies (Gedimino) kalno. Šiomis dienomis jo vieta lokalizuojama pietvakarinėje Sereiškiškių parko dalyje. Malūnas nugriautas XIX a. [2] Rytiniame kampe tarp Vilnelės kranto ir Bernardinų vienuolyno daržų buvo pastatyti keturi dviejų ir vieno aukšto namai, kurie priklausė bernardinams. 1869 m. tiesiant dabartinę Maironio gatvę, minėti namai nugriauti. Toje vietoje XIX a. pastatytas trijų aukštų namas (Barboros Radvilaitės g. 9). [3]

Šalia stovėjęs Barboros Radvilaitės g. 7 namas buvo pastatytas dviejų aukštų. XVIII amžiaus viduryje ši gyvenamųjų ir ūkinių pastatų komplekso valda priklausė kanaunininkui Antonavičiui. 1785 m. valdą nusipirko Rodkevičius, kurio šeima čia gyveno pusantro šimtmečio. 1795–1806 m. namas buvo perstatytas ir išplėstas. Pastatas rekonstruotas ir 1812–1814 m. Po 1836–1837 m. rekonstrukcijos pastatas išnuomotas mokyklai, jame įsikūrė parduotuvės ir buvo įrengti butai. 1910 m. pagal architekto Augusto Kleino projektą greta namo buvęs sandėlys perstatytas į mansardą su įmontuota palėpe. Dviejų aukštų pastatus juosė uždaras netaisyklingos formos kiemas su arka į gatvę. Sienos sumūrytos iš plytų ir tinkuotos, stogas čerpinis.[3][4]

Barboros Radvilaitės g. 5 stovintis namas triaukštis, pastatytas su klasicistiniu fasadu. 1667 m. namas priklausė Vilniaus katedros kapitulai. 1787 m. šis pastatas atiteko Černovskiams. Juzefas Černovskis namą rekonstravo. XIX a. jame gyveno Vilniaus universiteto studentai, darbuotojai. 1837 m. pristatytas trečias aukštas.[3][4]

Nuo 1834 m. išliko nepakitęs ir Barboros Radvilaitės .g 3 namas. Šiame name 1862 m. rugsėjo 15 d. mirė poetas Vladislovas Sirokomlė. Šį namą yra nupiešęs dailininkas Ferdinandas Ruščicas.[3]

Barboros Radvilaitės g. 1 namas priklausė Vilniaus katedros kapitulai. Jis buvo pastatytas XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje. Ne kartą degė ir įvairių kapitulos narių buvo restauruojamas, ypač puošniai pastatą buvo sutvarkęs prelatas Antanas Juozapas Žolkovskis. 1833 m. name gyveno kanaunininkas, poetas Simonas Stanevičius. Kiemo fasade išlikę gotikinio mūro fragmentų.[5]

DabartisKeisti

Anksčiau namai buvo pastatyti iš abiejų pusių, šiuo metu išlikę tik pietų pusėje ir keletas namų prie Bernardinų sodo bei Sereikiškių parko glūdumoje. Barboros Radvilaitės gatvė asfaltuota, daro lankstą ties Bernardinų sodo vartais, čia atsiremia į aikštelę pasibaigdama.

Gatvės ilgis apie 280 metrų, joje stovi 12 namų. Gatvė yra netoli Vilnios upės. Ribojasi su Maironio, Pilies, Šventaragio ir Šiltadaržio gatvėmis. [6]

Gatvėje veikia Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacija (Barboros Radvilaitės g. 1), Lietuvos pilių tyrimo centras, Valdovų rūmų paramos fondas (Barboros Radvilaitės g. 7), Etnomuzikos institutas, Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas, Lietuvos Chorų sąjunga bei žurnalo “Liaudies kultūra” redakcija (Barboros Radvilaitės g. 8). [6]

Gatvėje yra įrengta memorialinė lenta ant namo, kuriame mirė poetas Vladislovas Sirokomlė. Taip pat 2011 m. ant namo, kuriame įsikūrusi Lietuvos socialdemokratų partijos būstinė Vilniuje, sienos atidengta paminklinė lenta prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui.[7]

GalerijaKeisti

NuorodosKeisti

 
  1. Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvės. Vilnius: Charibdė, 2000. ISBN 9986-745-23-3.
  2. Dominykas Burba. LDK istorija: kur stovėjo Vilniaus karališkasis malūnas ?. Skelbta „15 min.lt”, 2013. [1]
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
  4. 4,0 4,1 Rupeikienė Marija. Čarnovskių namas// Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. – Т. 1: Vilnius. – p. 387. – 592.
  5. Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvių istorija. Pilies gatvė. Vilnius: Charibdė, 2015. ISBN 978-9986-745-89-1.
  6. 6,0 6,1 Barboros Radvilaitės gatvė Vilniaus kataloge. [2]
  7. Vilniuje atidengta paminklinė lenta Algirdui Mykolui Brazauskui (nuotraukos). [3]