Barakas (Biblija)
Kitos reikšmės – Barakas (reikšmės).
Barakas (hebr. בָּרָק) – Senojo Testamento personažas, minimas Teisėjų knygoje, izraelitų karvedys iš Naftalio giminės.[1]
Barakas buvęs iš Kedešo, Abinoamo sūnus. Pasakojama, kad Baraką pasišaukusi pranašė ir teisėja Debora. Ji perdavusi Barakui Dievo paliepimą pasiimti iš Naftalio ir Zabulono giminių dešimt tūkstančių vyrų ir žygiuoti į Taboro kalną. Debora išpranašavusi, kad kanaaniečių valdovo Jabino kariuomenės vadas Sisera su kovos vežimais ir kariauna pasitiksiąs izraelitus prie Kišono upės ir būsiąs Dievo atiduotas į Barako rankas. Barakas sutikęs tik su sąlyga, kad drauge su juo eisianti ir Debora. Ši sutikusi ir jie drauge nuėję į Kedešą. Čia Barakas sutelkęs vyrus iš Zabulono ir Naftalio giminių.[2]
Sisera, sužinojęs, kad Barakas nužygiavęs į Taboro kalną, sutelkęs visus savo vežimus ir pajėgas iš Harošet ha Goimų prie Kišono upės. Barako vedami dešimt tūkstančių vyrų pasileidę nuo Taboro kalno. Sisera pabėgęs pėsčias. Barakas vijęsis jo kovos vežimus ir kariuomenę iki Harošet ha Goimų, izraelitai išžudę visus Siseros karius. Sisera pėsčias pabėgęs į Hebero Kainito žmonos Jaelės palapinę, ši suteikusi jam prieglobstį, tačiau, Siserai užmigus, jį nužudžiusi. Jaelė išėjusi pasitikti Barako ir parodžiusi Siserą, kuris negyvas gulėjęs su palapinės kuoleliu smilkinyje.[2] Paskui Debora ir Barakas giedoję pergalės giesmę.[3]
Izraelitų pergalė pabaigusi dvidešimt metų trukusį kanaaniečių viešpatavimą.[1]
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993., 197 psl.
- ↑ 2,0 2,1 Teisėjų knygos 16 skyrius. BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.
- ↑ "Barak", Jewish Encyclopedia