Barštynas (lenk. Bartoszyce, vok. Bartenstein), kitaip Bartošicėmiestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadija, netoli Rusijos Federacijos Kaliningrado sr. sienos, prie Alnos upės; apskrities miestas. 26 400 gyv. (2001 m.).

Barštynas
lenk. Bartoszyce
            
Lidzbarko vartai
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija
Gyventojų (2006) 25 423
Plotas 11 km²
Tankumas (2006) 2 311 žm./km²
Vikiteka Barštynas

Istorija redaguoti

Miesto pradžia – Bartenšteino kryžiuočių pilis, pastatyta 1240 m. prūsų bartų genties piliavietėje ir nugriauta 1454 m. Prie jos kūrėsi vokiečių kolonistų gyvenvietė, pirmąkart paminėta 1249 m. Ji 1326 m. gavo miesto teises. 1390-1391 m., antrąkart traukdamasis pas kryžiuočius, pilyje gyveno Vytautas Didysis su šeima ir palyda. Per Trylikos metų karą (1454-1466 m.) Barštynas buvo Prūsų sąjungos pusėje. Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės miestas.

Iki Antrojo pasaulinio karo buvo gerai išlikęs senovės miestas ir jo įtvirtinimai, per karą rusai sunaikino beveik 2/3 senovės pastatų, tačiau išliko gotikinių bažnyčių ir kitų paminklų. 1945 m. Barštynas atiteko Lenkijai.

Ekonomika redaguoti

Yra trikotažo, elektromechanikos, maisto pramonė, metalo ir medžio apdirbimas, mašinų, statybinių medžiagų gamyba. Vyksta kasmetinės tarptautinės pasienio mugės.

Architektūra redaguoti

Bažnyčios: gotikinė Šv. Jono ir Čenstakavos Dievo Motinos (statyta 1332 m., perstatyta 1732 m.), vėlyvosios gotikos Šv. Jono Krikštytojo (1484 m.), neogotikinė Šv. Brunono (XIX a.). 1354 m. statytos miesto sienos griuvėsiai.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Barštynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 678 psl.