Barštynas
Barštýnas [1] (arba Bartošýcė, lenk. Bartoszyce, vok. Bartenstein) – miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadija, netoli Rusijos Federacijos Kaliningrado srities sienos, prie Alnos upės; apskrities miestas. 26 400 gyv. (2001 m.). Išvystyta trikotažo, elektromechanikos, maisto pramonė, metalo ir medžio apdirbimas, mašinų, statybinių medžiagų gamyba. Vyksta kasmetinės tarptautinės pasienio mugės.
Barštynas lenk. Bartoszyce | |
---|---|
Lidzbarko vartai | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Varmijos Mozūrų vaivadija |
Gyventojų | 25 423 |
Plotas | 11 km² |
Tankumas | 2 311 žm./km² |
Vikiteka | Barštynas |
Bažnyčios – gotikinė šv. Jono ir Čenstakavos Dievo Motinos (statyta 1332 m., perstatyta 1732 m.), vėlyvosios gotikos šv. Jono Krikštytojo (1484 m.), neogotikinė šv. Brunono (XIX a.). 1354 m. statytos miesto sienos griuvėsiai.[2]
Etimologija
redaguotiMiesto vardas kildinamas nuo prūsiškos Bartos žemės vardo. Žodis Barte yra siejamas su kirviu, todėl miesto herbe jis ir pavaizduotas.[3]
Istorija
redaguotiMiesto pradžia – Bartenšteino kryžiuočių pilis, pastatyta 1240 m. prūsų bartų genties piliavietėje ir nugriauta 1454 m. Prie jos kūrėsi vokiečių kolonistų gyvenvietė, pirmąkart paminėta 1249 m. Ji 1326 m. gavo miesto teises. 1390-1391 m., antrąkart traukdamasis pas kryžiuočius, pilyje gyveno Vytautas Didysis su šeima ir palyda. Per Trylikos metų karą (1454-1466 m.) Barštynas buvo Prūsų sąjungos pusėje. Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės miestas. XIX a. čia buvo gimnazija, geležinkelio stotis.[4]
Iki Antrojo pasaulinio karo buvo gerai išlikęs senovės miestas ir jo įtvirtinimai, per karą rusai sunaikino beveik 2/3 senovės pastatų, tačiau išliko gotikinių bažnyčių ir kitų paminklų. 1945 m. Barštynas atiteko Lenkijai.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Barštynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 678 psl.
- ↑ Rys historyczny. Bartoszyce.pl (tikrinta 2024-08-19).
- ↑ Bartoszyce. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 112 psl. (lenk.)