Barštynas

Barštýnas (arba Bartošýcė, lenk. Bartoszyce, vok. Bartenstein) – miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadija, netoli Rusijos Federacijos Kaliningrado srities sienos, prie Alnos upės; apskrities miestas. 26 400 gyv. (2001 m.). Išvystyta trikotažo, elektromechanikos, maisto pramonė, metalo ir medžio apdirbimas, mašinų, statybinių medžiagų gamyba. Vyksta kasmetinės tarptautinės pasienio mugės.

Barštynas lenk. Bartoszyce
Lidzbarko vartai
Barštynas 54°15′00″ š. pl. 20°49′00″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Gyventojų (2006)	25 423
Plotas	11 km²
Tankumas (2006)	2 311 žm./km²
Vikiteka	Barštynas

Bažnyčios – gotikinė šv. Jono ir Čenstakavos Dievo Motinos (statyta 1332 m., perstatyta 1732 m.), vėlyvosios gotikos šv. Jono Krikštytojo (1484 m.), neogotikinė šv. Brunono (XIX a.). 1354 m. statytos miesto sienos griuvėsiai.

Etimologija

Miesto vardas kildinamas nuo prūsiškos Bartos žemės vardo. Žodis Barte yra siejamas su kirviu, todėl miesto herbe jis ir pavaizduotas.

Istorija

Miesto pradžia – Bartenšteino kryžiuočių pilis, pastatyta 1240 m. prūsų bartų genties piliavietėje ir nugriauta 1454 m. Prie jos kūrėsi vokiečių kolonistų gyvenvietė, pirmąkart paminėta 1249 m. Ji 1326 m. gavo miesto teises. 1390-1391 m., antrąkart traukdamasis pas kryžiuočius, pilyje gyveno Vytautas Didysis su šeima ir palyda. Per Trylikos metų karą (1454-1466 m.) Barštynas buvo Prūsų sąjungos pusėje. Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės miestas. XIX a. čia buvo gimnazija, geležinkelio stotis.

Iki Antrojo pasaulinio karo buvo gerai išlikęs senovės miestas ir jo įtvirtinimai, per karą rusai sunaikino beveik 2/3 senovės pastatų, tačiau išliko gotikinių bažnyčių ir kitų paminklų. 1945 m. Barštynas atiteko Lenkijai.