Baltojo erelio ordinas
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Baltojo erelio ordinas (lenk. Order Orła Białego) – seniausias ir garbingiausias Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos respublikos valstybinis apdovanojimas, suteikiamas už ypatingus nuopelnus taikos ir karo metu civiliams ir kariškiams, nepriklausomai nuo jų tautybės ar kilmės. Į klases nedalijamas.
Nešiojamas ant per kairįjį petį permestos žydros juostos prie dešiniojo šono. Ordino žvaigždė segama kairėje krūtinės pusėje. Kasdien gali būti nešiojama ordino juostelė.
IstorijaKeisti
Ordiną 1705 m. lapkričio 1 d. įsteigė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Augustas II Tikocine (miestas dabartinėje Lenkijoje, Balstogės apskrityje).
Pirmieji juo buvo apdovanoti didikai, parėmę Frydricho Augusto kandidatūrą karaliaus rinkimuose: Karolis Stanislovas Radvila, Jeronimas Liubomirskis, Mykolas Kazimieras Oginskis, Stanislovas Kostka Potockis, Stanislovas Malachovskis ir atamanas Ivanas Mazepa. Augustas III ir jo ministras Henrikas Briulis ordino vertę sumenkino, pradėję jį dalyti net už labai abejotinus nuopelnus. Vienu iš paskutiniųjų Baltojo erelio ordinų apdovanota Rusijos imperatorė Jekaterina II, kuri po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo jį ir panaikino.
Iš naujo ordinas įsteigtas 1807 m., kai susikūrė Varšuvos kunigaikštystė ir atsikūrė Lenkijos karalystė. Tačiau po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo ordinas tapo ir jos ordinų hierarchijoje užėmė trečią vietą. Carai juo apdovanojo 1017 asmenų.
1921 m. vasario 4 d. Lenkijos Respublikos Seimas Baltojo erelio ordiną paskelbė aukščiausiu šalies valstybiniu apdovanojimu. Iki 1939 m. juo buvo apdovanoti 24 Lenkijos piliečiai, 187 užsieniečiai, iš jų 33 monarchai ir prezidentai, 10 ministrų pirmininkų, 12 valdančiųjų dinastijų atstovų ir 15 ministrų.
Po Antrojo pasaulinio karo ordinas teikiamas nebuvo, nors nebuvo ir panaikintas. 1944 m. gruodžio 22 d. Lenkijos liaudies išsivadavimo komiteto dekrete dėl valstybinių apdovanojimų jis įrašytas tarp kitų ordinų ir medalių. 1949 m. aukščiausiu valstybės apdovanojimu paskelbtas Liaudies Lenkijos statytojų ordinas. 1960 m. vasario 17 d. ordinų įstatyme Baltojo erelio ordino jau nebebuvo. Emigracijoje šiuo ordinu apdovanoti tik Hermanas Lybermanas, Vladislovas Sikorskis, Tadeušas Tomaševskis ir Eustachijus Sapiega.
Nuo 1992 m. gruodžio 23 d. Baltojo erelio ordinas vėl tapo aukščiausiu valstybės apdovanojimu, kurį teikia prezidentas. Šiuo ordinu taip pat apdovanojamas ir išrinktasis prezidentas. Pirmaisiais šio ordino kavalieriais tapo Lechas Valensa (kaip prezidentas), popiežius Jonas Paulius II (įteiktas tik 1995 m. gegužės 22 d. piligriminės kelionės į Lenkiją metu) ir Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas.
Žymesni ordino kavalieriaiKeisti
- 2012 m. Jeržis Buzekas
- 2011 m. Andžejus Vajda
- 2010 m. Adam Michnik
- 2010 m. Bronislovas Komarovskis
- 2005 m. Kšištofas Pendereckis
- 2005 m. Lešekas Balcerovičius
- 2001 m. Tarja Halonen
- 2000 m. Vaira Vykė Freiberga
- 1999 m. Valdas Adamkus
- 1995 m. Zbignevas Bžezinskis
- 1995 m. Aleksandras Kvasnevskis
- 1994 m. Stanislovas Stoma
- 1994 m. Česlovas Milošas
- 1959 m. Eustachijus Sapiega
- 1943 m. Vladislovas Sikorskis
- 1938 m. Johanas Laidoneris
- 1937 m. Karlas Ulmanis
- 1936 m. Adomas Steponas Sapiega
- 1923 m. Benito Musolinis
- 1922 m. Gabrielius Narutavičius
- 1922 m. Vudrou Vilsonas
- 1922 m. Viktoras Emanuelis III
- 1921 m. Juzefas Pilsudskis
- 1829 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV
- 1828 m. caras Aleksandras II
- 1818 m. Ioannis Kapodistrias
- 1815 m. (prieš tai 1793 m.) Antanas Henrikas Radvila
- 1815 m. caras Aleksandras I
- 1815 m. Adomas Jurgis Čartoriskis
- 1812 m. Tadas Matuševičius
- 1796 m. Aleksandras Suvorovas
- 1793 m. Platonas Zubovas
- 1793 m. Antanas Henrikas Radvila
- 1793 m. Mykolas Bernotavičius
- 1792 m. Tadas Kosciuška
- 1792 m. Juozapas Petras Pacas
- 1792 m. Kristupas Giedraitis
- 1792 m. Jonas Nagurskis
- 1791 m. Mykolas Jeronimas Bžostovskis
- 1791 m. Antanas Valavičius
- 1791 m. Ignotas Gelgaudas
- 1790 m. Jeronimas Vincentas Radvila
- 1789 m. Mykolas Kleopas Oginskis
- 1789 m. Benjaminas Tomsonas
- 1788 m. Motiejus Radvila
- 1788 m. Simonas Kosakovskis
- 1787 m. carienė Jekaterina II
- 1786 m. Benediktas Morikonis
- 1785 m. Juozapas Zabiela
- 1783 m. Vincentas Tiškevičius
- 1783 m. Adomas Naruševičius
- 1783 m. Adomas Chmara
- 1779 m. Kazimieras Nestoras Sapiega
- 1777 m. Aleksandras Motiejus Osolinskis
- 1777 m. Antanas Anupras Gelgaudas
- 1777 m. Jeronimas Jonušas Sanguška
- 1777 m. Juozapas Mikalojus Radvila
- 1776 m. Liudvikas Tiškevičius
- 1775 m. Steponas Jonas Giedraitis
- 1774 m. Jonas Mikalojus Chodkevičius
- 1773 m. Joachimas Liutauras Chreptavičius
- 1773 m. Mykolas Jeronimas Radvila
- 1773 m. Stanislovas Antanas Tiškevičius
- 1771 m. Antanas Tyzenhauzas
- 1767 m. Juozapas Osolinskis
- 1764 m. Nikolajus Repninas
- 1759 m. Mykolas Ksaveras Sapiega
- 1758 m. Mykolas Bžostovskis
- 1757 m. Karolis Stanislovas Radvila II
- 1757 m. Stanislovas Radvila
- 1756 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis
- 1755 m. Mykolas Kazimieras Oginskis
- 1753 m. Aleksandras Mykolas Sapiega
- 1751 m. Augustas III
- 1750 m. Jurgis Radvila
- 1748 m. Ignotas Sapiega
- 1748 m. Jurgis Felicijonas Sapiega
- 1746 m. Juozapas Skuminas Tiškevičius
- 1744 m. Mykolas Antanas Sapiega
- 1744 m. Karolis Juozapas Sapiega
- 1744 m. Mykolas Antanas Sapiega
- 1744 m. Petras Povilas Sapiega
- 1744 m. Antanas Dominykas Tiškevičius
- 1743 m. caras Petras III
- 1742 m. Mykolas Juozapas Masalskis
- 1742 m. Tadas Pranciškus Oginskis
- 1742 m. Stanislovas Jurgis Oginskis
- 1738 m. Antonis Miončinskis
- 1738 m. Karolis Juozapas Sedlnickis
- 1736 m. Ignotas Oginskis
- 1736 m. Martynas Mykolas Oginskis
- 1736 m. Jonušas Aleksandras Sanguška
- 1735 m. Kazimieras Leonas Sapiega
- 1734 m. Mikalojus Faustinas Radvila
- 1734 m. Ignotas Zaviša
- 1734 m. Mykolas Juozapas Rževuskis
- 1728 m. caras Petras II
- 1728 m. Frydrichas II (Didysis)
- 1727 m. Mykolas Juozapas Sapiega
- 1727 m. Mykolas Kazimieras Radvila (Žuvelė)
- 1726 m. Janas Klemensas Branickis
- 1726 m. carienė Jekaterina I
- 1726 m. Jonas Frederikas Sapiega
- 1718 m. Povilas Karolis Sanguška
- 1717 m. Juozapas Pranciškus Sapiega
- 1717 m. Kazimieras Dominykas Oginskis
- 1715 m. Jonas Mikalojus Radvila
- 1713 m. Aleksandras Povilas Sapiega
- 1709 m. Pranciškus Maksimilijanas Osolinskis
- 1705 m. Ivanas Mazepa
- 1705 m. Stanislovas Ernestas Denhofas
- 1705 m. Grigalius Antanas Oginskis