Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas (lenk. Order Orła Białego) – aukščiausias Lenkijos valstybinis apdovanojimas už civilinius ir karinius nuopelnus.[1]
Seniausias ir garbingiausias Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos apdovanojimas, suteikiamas už ypatingus nuopelnus, nepriklausomai nuo tautybės ar kilmės. Į klases nedalijamas.
Nešiojamas ant per kairįjį petį permestos žydros juostos prie dešiniojo šono. Ordino žvaigždė segama kairėje krūtinės pusėje. Kasdien gali būti nešiojama ordino juostelė.
Istorija Keisti
1705 m. lapkričio 1 d. ordiną įsteigė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Augustas II Tikocine (miestas dabartinėje Lenkijoje, Balstogės apskrityje).
Pirmieji juo buvo apdovanoti didikai, parėmę Frydricho Augusto kandidatūrą karaliaus rinkimuose: Karolis Stanislovas Radvila, Jeronimas Liubomirskis, Mykolas Kazimieras Oginskis, Stanislovas Kostka Potockis, Stanislovas Malachovskis ir atamanas Ivanas Mazepa. Augustas III ir jo ministras Henrikas Briulis ordino vertę sumenkino, pradėję jį dalyti net už labai abejotinus nuopelnus. Vienu iš paskutiniųjų Baltojo erelio ordinų apdovanota Rusijos imperatorė Jekaterina II, kuri po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo jį ir panaikino.
Iš naujo ordinas įsteigtas 1807 m., kai susikūrė Varšuvos kunigaikštystė ir atsikūrė Lenkijos karalystė. Tačiau po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo ordinas tapo ir jos ordinų hierarchijoje užėmė trečią vietą. Carai juo apdovanojo 1017 asmenų.
1921 m. vasario 4 d. Lenkijos Respublikos Seimas Baltojo erelio ordiną paskelbė aukščiausiu šalies valstybiniu apdovanojimu. Iki 1939 m. juo apdovanoti 24 Lenkijos piliečiai, 187 užsieniečiai, iš jų 33 monarchai ir prezidentai, 10 ministrų pirmininkų, 12 valdančiųjų dinastijų atstovų ir 15 ministrų.
Po Antrojo pasaulinio karo ordinas teikiamas nebuvo, nors nebuvo ir panaikintas. 1944 m. gruodžio 22 d. Lenkijos liaudies išsivadavimo komiteto dekrete dėl valstybinių apdovanojimų jis įrašytas tarp kitų ordinų ir medalių. 1949 m. aukščiausiu valstybės apdovanojimu paskelbtas Liaudies Lenkijos statytojų ordinas. 1960 m. vasario 17 d. ordinų įstatyme Baltojo erelio ordino jau nebebuvo. Emigracijoje šiuo ordinu apdovanoti tik Hermanas Lybermanas, Vladislovas Sikorskis, Tadeušas Tomaševskis ir Eustachijus Sapiega.
1992 m. gruodžio 23] d. Baltojo erelio ordinas vėl tapo aukščiausiu Lenkijos apdovanojimu, kurį teikia prezidentas. Šiuo ordinu taip pat apdovanojamas ir išrinktasis prezidentas. Pirmaisiais šio ordino kavalieriais tapo Lechas Valensa (kaip prezidentas), popiežius Jonas Paulius II (įteiktas tik 1995 m. gegužės 22 d. piligriminės kelionės į Lenkiją metu) ir Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas.
Žymesni ordino kavalieriai Keisti
- 1705 m. Grigalius Antanas Oginskis
- 1705 m. Stanislovas Ernestas Denhofas
- 1705 m. Ivanas Mazepa
- 1709 m. Pranciškus Maksimilijanas Osolinskis
- 1713 m. Aleksandras Povilas Sapiega
- 1715 m. Jonas Mikalojus Radvila
- 1717 m. Kazimieras Dominykas Oginskis
- 1717 m. Juozapas Pranciškus Sapiega
- 1718 m. Povilas Karolis Sanguška
- 1726 m. Jonas Frederikas Sapiega
- 1726 m. carienė Jekaterina I
- 1726 m. Janas Klemensas Branickis
- 1727 m. Mykolas Kazimieras Radvila (Žuvelė)
- 1727 m. Mykolas Juozapas Sapiega
- 1728 m. Frydrichas II (Didysis)
- 1728 m. caras Petras II
- 1734 m. Mykolas Juozapas Rževuskis
- 1734 m. Ignotas Zaviša
- 1734 m. Mikalojus Faustinas Radvila
- 1735 m. Kazimieras Leonas Sapiega
- 1736 m. Jonušas Aleksandras Sanguška
- 1736 m. Martynas Mykolas Oginskis
- 1736 m. Ignotas Oginskis
- 1738 m. Karolis Juozapas Sedlnickis
- 1738 m. Antonis Miončinskis
- 1742 m. Stanislovas Jurgis Oginskis
- 1742 m. Tadas Pranciškus Oginskis
- 1742 m. Mykolas Juozapas Masalskis
- 1743 m. caras Petras III
- 1744 m. Antanas Dominykas Tiškevičius
- 1744 m. Petras Povilas Sapiega
- 1744 m. Mykolas Antanas Sapiega
- 1744 m. Karolis Juozapas Sapiega
- 1744 m. Mykolas Antanas Sapiega
- 1746 m. Juozapas Skuminas Tiškevičius
- 1748 m. Jurgis Felicijonas Sapiega
- 1748 m. Ignotas Sapiega
- 1750 m. Jurgis Radvila
- 1751 m. Augustas III
- 1753 m. Aleksandras Mykolas Sapiega
- 1755 m. Mykolas Kazimieras Oginskis
- 1756 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis
- 1757 m. Stanislovas Radvila
- 1757 m. Karolis Stanislovas Radvila II
- 1758 m. Mykolas Bžostovskis
- 1759 m. Mykolas Ksaveras Sapiega
- 1764 m. Nikolajus Repninas
- 1767 m. Juozapas Osolinskis
- 1771 m. Antanas Tyzenhauzas
- 1773 m. Stanislovas Antanas Tiškevičius
- 1773 m. Mykolas Jeronimas Radvila
- 1773 m. Joachimas Liutauras Chreptavičius
- 1774 m. Jonas Mikalojus Chodkevičius
- 1775 m. Steponas Jonas Giedraitis
- 1776 m. Liudvikas Tiškevičius
- 1777 m. Juozapas Mikalojus Radvila
- 1777 m. Jeronimas Jonušas Sanguška
- 1777 m. Antanas Anupras Gelgaudas
- 1777 m. Aleksandras Motiejus Osolinskis
- 1779 m. Kazimieras Nestoras Sapiega
- 1783 m. Adomas Chmara
- 1783 m. Adomas Naruševičius
- 1783 m. Vincentas Tiškevičius
- 1785 m. Juozapas Zabiela
- 1786 m. Benediktas Morikonis
- 1787 m. carienė Jekaterina II
- 1788 m. Simonas Kosakovskis
- 1788 m. Motiejus Radvila
- 1789 m. Benjaminas Tomsonas
- 1789 m. Mykolas Kleopas Oginskis
- 1790 m. Jeronimas Vincentas Radvila
- 1791 m. Ignotas Gelgaudas
- 1791 m. Antanas Valavičius
- 1791 m. Mykolas Jeronimas Bžostovskis
- 1792 m. Jonas Nagurskis
- 1792 m. Kristupas Giedraitis
- 1792 m. Juozapas Petras Pacas
- 1792 m. Tadas Kosciuška
- 1793 m. Mykolas Bernotavičius
- 1793 m. Antanas Henrikas Radvila
- 1793 m. Platonas Zubovas
- 1796 m. Aleksandras Suvorovas
- 1812 m. Tadas Matuševičius
- 1815 m. Adomas Jurgis Čartoriskis
- 1815 m. caras Aleksandras I
- 1815 m. (prieš tai 1793 m.) Antanas Henrikas Radvila
- 1818 m. Ioannis Kapodistrias
- 1828 m. caras Aleksandras II
- 1829 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV
- 1921 m. Juzefas Pilsudskis
- 1922 m. Viktoras Emanuelis III
- 1922 m. Vudrou Vilsonas
- 1922 m. Gabrielius Narutavičius
- 1923 m. Benito Musolinis
- 1936 m. Adomas Steponas Sapiega
- 1937 m. Karlas Ulmanis
- 1938 m. Johanas Laidoneris
- 1943 m. Vladislovas Sikorskis
- 1959 m. Eustachijus Sapiega
- 1994 m. Česlovas Milošas
- 1994 m. Stanislovas Stoma
- 1995 m. Aleksandras Kvasnevskis
- 1995 m. Zbignevas Bžezinskis
- 1999 m. Valdas Adamkus[2]
- 2000 m. Vaira Vykė Freiberga
- 2001 m. Tarja Halonen
- 2005 m. Lešekas Balcerovičius
- 2005 m. Kšištofas Pendereckis
- 2010 m. Bronislovas Komarovskis
- 2010 m. Adamas Michnikas
- 2011 m. Andžejus Vajda
- 2012 m. Ježis Buzekas
- 2019 m. Dalia Grybauskaitė[3]
- 2023 m. Volodymyras Zelenskis[4]