Atverti pagrindinį meniu
Salix alba
Baltasis gluosnis (Salix alba)
Baltasis gluosnis (Salix alba)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Šeima: Gluosniniai
(Wikispecies-logo.svg Salicaceae)
Gentis: Gluosnis
(Wikispecies-logo.svg Salix)
Rūšis: Baltasis gluosnis
(Wikispecies-logo.svg Salix alba)
Salix alba range.svg
Baltojo gluosnio paplitimas
Binomas
Salix alba
L., 1753

Baltasis gluosnis (lot. Salix alba, angl. White Willow, vok. Silber-Weide) – gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties medis.

Baltojo gluosnio požymiai
Baltojo gluosnio lapai
Kuokeliniai žiedai
Moteriški žirginai
Vyriški žirginai
Žydintys baltieji gluosniai: kairėje su vyriškais, dešinėje su moteriškais žirginais
Baltojo gluosnio augimui palankiausias biotopas

PaplitimasKeisti

Natūraliai paplitęs Europoje, Kaukaze, vakarų bei centrinėje Azijoje. Pasitaiko vakarų ir pietų Sibire.

Paplitimas ir augavietės LietuvojeKeisti

Lietuvoje auganti vietinių medžių rūšis, palyginus pasitaiko gana dažnai. Mėgsta šviesias, drėgnokas ar drėgnas vietas, kurios labai palankios geram jų augimui. Auga priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose, dažniausiai paupiuose ar kitose drėgnose vietose, taip pat pamiškėse, sodybose, parkuose. Auginamas ir kaip dekoratyvinis medis.

MatmenysKeisti

Vidutinio aukščio ar rečiau – aukšti medžiai, kurie paprastai užauga apie 20-25 m aukščio, kartais iki 35 m. Baltasis gluosnis – aukščiausiai užauganti gluosnių genties medžių rūšis Lietuvoje. Jų kamieno skersmuo iki 1 m, senų medžių gali būti iki 2 m skersmens.

Užregistruotas aukščiausias medis auga Olandijoje, jo aukštis 34,60 m (2009 m. duomenys).

Užfiksuota didžiausia kamieno apimtis – 8,40 m (2003 m. duomenys), medis auga Vengrijoje (Szabolcsbáka vietovėje).

Auga sparčiai – jauni medeliai per metus paauga iki 1-1,2 m.

AmžiusKeisti

Gyvena 100 ir daugiau metų. Šiuo metu seniausias žinomas gluosnis auga Olandijoje (Amsterdame), jam 127 metai (2011 m. duomenys).

PožymiaiKeisti

Laja plačiai kiaušiniška ir ovališka. Šakos svyrančios arba nusvirusios. Jaunos šakelės liaunos, šviesiai geltonos ar rudos. Šakos šviesiai rudos, pilkos ar gelsvos. Senų medžių žievė stora, rusvai pilka, giliai ir išilgai suaižėjusi. Ūgliai apvalūs, jauni plaukuoti, vėliau tampa pliki arba plaukuoti tik viršūnėje, gelsvi, rusvi ir žvilgantys. Pumpurai prigludę prie ūglio. Lapai lancetiški ar pailgai lancetiški, viršutinė jų pusė tamsiai žalia, apatinė šviesiai pilka ar balsva 8-10, kartais 12 cm ilgio ir 1,5 cm pločio. Viršutinė dalis ir pamatas nusmailėjusi, lapo pakraščiai pjūkliški. Jauni lapai abipus apaugę baltais plaukeliais, vėliau viršutinė pusė plika. Lapkotis apie 0,5 cm ilgio, su keletu liaukučių. Kuokeliniai žirginiai laibi, tiesūs arba sulinkę, purūs, ryškiai geltoni 3-5 cm ilgio, piesteliniai taip pat 3-5 cm ilgio, bet žali, kurie išauga lapams skleidžiantis. Du kuokeliai. Žydi balandžio pirmoje pusėje arba gegužės mėnesio pradžioje prieš skleidžiantis lapams. Vaisiai (dėžutės) subręsta gegužės antrojoje pusėje ir tuoj išbyra sėklos. Sėklos smulkios su ilgais plaukeliais. Mediena minkšta, lengva, su rausvu branduoliu ir siaura balta balana. Iš sėklų išaugę medžiai derėti pradeda 8-12 metų amžiaus.

ŽydėjimasKeisti

Anksčiausiai Lietuvoje buvo pražydęs balandžio 7 d., vėliausiai – gegužės 10 d. Žydėjimo trukmė – 13 dienų.

PorūšiaiKeisti

  • Salix alba subsp. alba. Jis labiau paplitęs Lietuvos pietrytinėje dalyje. Jo lapų abi pusės arba tik apatinė dalis apaugusi sidabriškai žvilgančiais plaukeliais.
  • Salix alba subsp. vitellina. Išsiskiria geltonos spalvos šakomis. Toks yra saugomas Santakos gluosnis Kaune.

PanaudojimasKeisti

Augalas medingas. Jaunos šakelės dėl savo lankstumo ir plonumo naudojamos krepšeliams pinti, o storesnės šakos – tvoroms pinti.

Gydomosios savybėsKeisti

Iš baltojo gluosnio žievės gaminami įvairūs preparatai, kurie slopina uždegimus ir turi kitokių gydomųjų savybių. Jo žievėje yra salicino – medžiagos, slopinančios uždegimus, flavonoidų, proantocianidinų, turinčių sutraukiamųjų savybių ir gerai gydančių žaizdas.

PavadinimasKeisti

Mokslinio šios medžių rūšies pavadinimo lotynų kalba autorius – Karlas Linėjus, gyvenęs 17071778 metais. Lotyniškas ir lietuviškas pavadinimai kilo iš medžio šviesaus, balsvo lapų atspalvio.

Lietuvos kai kuriuose regionuose žinomas (vadinamas) kaip – baltkarklis, baltoji blindė, leverdis.

NuorodosKeisti