Didysis baltasis garnys

Didysis baltasis garnys (Egretta alba, sin. Ardea alba, Casmerodius albus) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.

Išvaizda

Baltasis garnys yra maždaug pilkojo garnio dydžio. Patinas visas baltas, pakaušio ir pagurklio plunksnos truputį pailgėjusios. Vasarą nugaros plunksnos būna puošnios su plačioms vėtyklėmis, ilgesnės net už uodegą. Pilka oda apie akis žalia. Snapas juodas, pamatinė jo dalis geltona. Kojos juodos. Rainelė geltona.

Patelė panaši į patiną, tik jos „puošniosios“ nugaros plunksnos trumpesnės. Jaunikliai panašūs į suaugusius paukščius poilsio apdaru.

Paplitimas

Ardea alba ant tvenkinio

Eurazijoje paplitęs nuo pietinės Čekijos, Slovakijos, Austrijos iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Dnepro, Dono, Volgos žemupius, Šiaurės Kazachstaną, Mongoliją, Amūro vidurupį, Primorę. Į pietus paplitęs iki okeaninių pakrančių, Irano, Mažosios Azijos, Balkanų pusiasalio. Taip pat gyvena Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Australijoje, Zondo salose, Naujojoje Zelandijoje. Žiemoja pietinėse arealo dalyse.

Anksčiau gyveno tik pietiniuose kraštuose, retkarčiais užklysdavo į Lietuvą.

Pirmąkart Lietuvoje pastebėtas 1959 m. Peri nuo 2006 m. Pasitaiko įvairiose Lietuvos vietose. Įprastas Nemuno deltoje, žuvininkystės tvenkiniuose. Kai kada stebimos paukščių sankaupos, kurias sudaro iki kelių šimtų paukščių. Nustatyta perėjimo atvejų (Elektrėnų, Pagėgių, Zarasų savivaldybėse).

Biologija

Perėjimo laikotarpiu aptinkamas didelėse pelkėse, upių senvagėse, ežerų pakrantėse, salose, apaugusiose plačia nendrių ir krūmų juosta. Maitinasi tiek sūrių, tiek gėlų vandenų seklumose, kanalų ir tvenkinių pakraščiuose, ryžių laukuose. Retesnis sausose ir šlapiose pievose. Per klajones gali sustoti prie įvairių seklių vandens telkinių.

Didysis baltasis garnys – atsargus, bailus paukštis. Maitinasi atvirose vietovėse, kad iš tolo pastebėtų priešą. Pabaidytas staigiai kyla aukštyn. Pakilęs iki tam tikro aukščio, ištiesia kojas atgal, kaklą sulenkia būdinga garniams „S“ forma ir, lėtai plasnodamas sparnais, skrenda tolyn nuo pavojaus vietos. Skrisdamas būna dar atsargesnis. Retai tupia į medžius. Aktyvus dieną, bet per vidurdienio karštį laikosi kolonijose.

Skrisdamas į pietus, prisijungia prie kitų būrių, dažnai – pilkųjų garnių. Peri kartu su garniniais bei irklakojiniais paukščiais. Dėtyje paprastai būna 3–4 kiaušiniai, kuriuos peri abu poros nariai apie 25 dienas. Jaunikliai lizdus palieka po maždaug 54 dienų.

Minta daugiausia žuvimis, varliagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, bestuburiais, augalais.

Šaltiniai

• Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.