Baltakraštė artonija

Arthonia leucopellaea
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Aukšliagrybūnai
( Ascomycota)
Klasė: Arthoniomycetes
( Arthoniomycetes)
Eilė: Arthoniales
( Arthoniales)
Šeima: Arthoniaceae
( Arthoniaceae)
Gentis: Artonija
( Arthonia)
Rūšis: Baltakraštė artonija
( Arthonia leucopellaea)
Binomas
Arthonia leucopellaea
(Ach.) Almq.
Sinonimas
Melaspilea associata Norman
Arthonia marmorata Nyl.

Baltakraštė artonija (Arthonia leucopellaea) – Arthoniaceae šeimos artonijų (Arthonia) genties kerpių rūšis.[1] [2]

Kerpė 2000 m. įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją (pažeidžiamos rūšys).[3]

Biologija redaguoti

Auga ant senų eglių ir juodalksnių, retai ant kitų lapuočių medžių kamienų senuose, dažniausiai drėgnuose mišriuose miškuose, taip pat tokių miškų salelėse, griovose ir palei upelius.

Kerpei būdingas gana plonas, miltiškas ar voratinkliškas, balsvas, kartais su šviesiai violetiniu atspalviu gniužulas ir gausūs, netaisyklingų dėmelių formos, plokšti arba kiek išgaubti, rudi arba juodi su balsvais kraštais, dažnai su plonyte pilkšvų dulkelių apnaša vaisiakūniaiapoteciai. Iš visų panašių kerpių išsiskiria netaisyklingos formos rusvais ar juosvais vaisiakūniais su šviesesniais krašteliais.

Paplitimas redaguoti

Subokeaninė rūšis, paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikoje. Aptinkama borealinės zonos pietinėje dalyje ir vidutinių platumų šiaurinėje dalyje bei Vidurio Europos kalnuose.

Lietuvoje žinoma 20 radaviečių įvairiose dalyse.[4] Populiacijos negausios, paprastai aptinkamos ant pavienių medžių.

Grėsmės ir apsauga redaguoti

Rūšies išlikimui pavojų kelia miškų kirtimas, džiūstančių ir nudžiūvusių šakų šalinimas, miškų sausinimas, senų miško plotų išskaidymas.

Šaltiniai redaguoti