Balstogės istorija

Jotvingių-Prūsų gyvenamos žemės V–VII a.
Jotvingių gyvenamos žemės XI a.
Lietuvos Didžioji kunigaikštystė XIII-1569 m.
Palenkės vaivadija 1569-1795 m.
Balstogės sritis 1807-1842 m.
Balstogės vaivadija 1919-1939 m.
Baltarusijos TSR, Balstogės sritis 1939-1941 m.
Balstogės sritis Trečiajame Reiche, 1941-1945 m.

Balstogės miestas egzistuoja daugiau nei penkis šimtus metų. Pagal išlikusius dokumentus 1437 m. Raczków šeimos atstovas Jokūbas Tabutovičius (Jakub Tabutowicz) gavo iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio sūnaus Mykolo Žygimantaičio dykrą palei Bialos upę. Ši data laikoma Balstogės gyvenvietės pradžia.[1][2] Balstogė priklausė Palenkės vaivadijai, kurią 1569 m. Lenkija atėmė iš Lietuvos.

1617–1626 m. Jobo Bretfuso buvo pastatyta pirmoji mūrinė bažnyčia ir puiki gotikos-Renesanso stiliaus pilis, turėjusi keturkampį planą bei du aukštus.

Iki XV amžiausKeisti

Archeologiniai kasinėjimai atskleidė, kad šioje vietovėje žmonės gyveno jau akmens amžiuje. Senoviniai kapai rasti Piečurkų, Dojlidų ir kitose miesto dalyse. Geležies amžiaus pradžioje čia gyveno prūsų, jotvingių gentys ir Vielbarko kultūros žmonės. Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[3][4] XIIIXIV a. visas šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

XV amžiusKeisti

1426 m. Vytautas Didysis suteikė šias žemes Motiejui iš Tikocino. Vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1437 m., kai žemes aplink Bialos upę (gyventojų vadintą „Białka“) Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras atidavė Žemaitijos bajorui Raczko Tabutowicz.

XVI amžiusKeisti

1510 m. pirmą kartą paminėta mieste tekanti Bialos upė. 1514 m. pirmą kartą paminėtas Balstogės (Białegostoku) pavadinimas. 1520 m. mirė pirmasis gyvenvietės valdytojas Mikalojus Michnovičius Račkovičius Bakalažas. 1547 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Tais pačiais metais gyvenvietė atiteko Viesiolovskių šeimai. Po 1569 m. Liublino unijos visą Palenkės vaivadiją iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės atėmė ir prisijungė Lenkija. 1584 m. pastatyta antroji medinė bažnyčia.

XVII-XVIII amžiusKeisti

1617 m. sudegė medinė bažnyčia ir prasidėjo naujos mūrinės bažnyčios statybos. 1626 m. pastatyta Balstogės Marijos Dangun Žengimo arkikatedra bazilika ir įkurta parapija. 1637 m. po Kristupo Viesiolovskio mirties gyvenvietė atiteko valstybei. 1658 m. į miestą atsikraustė pirmieji žydai. 1660 m. balandžio 4 d. už nuopelnus kare gyvenvietė padovanota etmonui Stefanui Čarneckiui. Jo žemes paveldėjo duktė Katarzyna Aleksandra, Jano Klemenso Branickio (jo bendravardis etmonas Janas Klemensas Branickis buvo jo anūkas) žmona. 1692 m. Balstogė pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose kaip miestas. Miestas tvarkėsi pagal Magdeburgo teisę, miesto herbas buvo elnias plačiais ragais. Tuo metu Blastogė vis dar labiau priminė kaimą. Reikalai sparčiai ėmė keistis, kai Balstogė atiteko Janui Klemensui Branickiui. Jis buvo Karūnos didysis etmonas, Krokuvos kaštelionas, su Stanislovu Augustu Poniatovskiu konkuravo karaliaus rinkimuose. Kartu su savo žmona Izabela Poniatovska jie pastatė rūmus ir apsupo juos parku. Jie pastatė miesto rotušę, paštą, teatrą, 24 lovų ligoninę. Jų laikais Balstogėje atsirado Karinė inžinerijos ir statybos mokykla, Akušerijos mokykla, parapijinė mokykla. Po etmono mirties mieste atsirado dar vienas charakteringas statinys - Masonų ložė. Jos statybos iniciatorius buvo antrasis Izabelos vyras Andžejus Mokronovskis, vienas iš laisvųjų masonų judėjimo pradininkų Lenkijoje.

1711 m. pastatyta Balstogės Nomer Tamido sinagoga. 1727 m. pastatyta unitų Šv. Nikolajaus cerkvė. 1749 m. vasario 1 d. karalius Augustas III suteikė miestui Magdeburgo teises. 1753 m. įvyko didelis gaisras, kurio metu sudegė daug miesto pastatų. Ypač nukentėjo senoji miesto dalis. Gaisro metu pabūklais buvo šaudoma į degančius namus, kad ugnis neišplistų link rūmų ir naujamiesčio. Po gaisro etmonas negailėjo lėžšų miesto atstatymui, skatino, net vertė miestiečius investuoti, suteikinėjo jiems kreditus. Jo pastangomis atstytas miestas įgavo reikšmę ne tik Palenkės mastu.[5] 1758 m. pastatyta Balstogės Šv. Marijos Magdalenos cerkvė. 1761 m. pastatyta Balstogės rotušė. 1764 m. pastatyta Balstogės Senoji sinagoga. 1767 m. mieste įvyko Niccolò Piccinni pastatyta opera Il cavaliere per amore. 1769 m. liepos 13 d. šalia miesto įvyko Olmontų mūšis tarp Baro konfederacijos ir Rusijos kariuomenės. XVIII a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Balstogėje buvo apie 3500 gyventojų. Tuo metu tarp miesto gyventojų 55 proc. (1025) buvo krikščionys.[6]

1771 m. spalio 9 d. mirė Janas Klemensas Branickis. 1784 m. mieste lankėsi karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. 1789 m. prasiautė raupų epidemija, mirė 22 vaikai. 1794 m. birželį įvyko 1794 m. sukilimas.

1795 m. po III padalijimo miestas atiteko Rytų Prūsijai ir tapo Naujosios Rytų Prūsijos sostine. 1796 m. sausio 26 d. miestą oficialiai perėmė Prūsijos valdžia. Miesto plėtra ji nelabai rūpinosi. Nors gyventojų skaičius sparčiai augo, tačiau pagal išlikusius inventorius gyvenamojo ploto nedaugėjo. Tais pačiais metais įkurta evangelikų parapija. 1798 m. pradėtas leisti pirmasis periodinis leidinys vokiečių ir lenkų kalbomis. 1799 m. sukurtas miesto detalusis planas.

XIX amžiusKeisti

1802 m. kovo 1 d. mieste įsigaliojo Prūsijos įstatymai. 1802 m. balandžio 2 d. Izabela Poniatovska pardavė visą savo turtą Prūsijos valdžiai už 270 000 talerių. 1802 m. rugsėjo 29 d. atidaryta vidurinio lavinimo mokykla. 1806 m. oficialiai atidaryta masonų ložė zum golden Ring.

1807 m. liepos 7 d. po Tilžės taikos miestas atiteko Rusijos imperijai. 1808 m. vasario 14 d. mirė Izabela Poniatovska. Iš reprezentacinės rezidencijos Balstogė virto eiliniu provincijos miestu.

1812 m. liepos 3 d. į miestą įžengė Napoleono kariuomenė. 1812 m. liepos 13 d. miestiečiai paskelbė deklaraciją pritariančią Abiejų Tautų respublikos atkūrimui. 1812 m. rugpjūčio 4 d. į miestą įžengė Rusijos kariuomenė. 1812 m. rugpjūčio 8 d. caras Aleksandras I (Rusija) suteikė miestui naują herbą. 1830 m. gruodžio 13 d. dėl 1831 m. sukilimo mieste paskelbta karo padėtis. Rusijos karinių pajėgų, malšinusių sukilimą, vadas maršalas Hans Karl von Diebitsch (arba Ivanas Dybičius) Balstogėje įkurdino savo štabą.

Po sukilimo numalšinimo sustiprėjo rusifikacija. 1834 m. įsigaliojo draudimas mokyklose mokytis lenkų kalba. 1839 m. pagal Polocko sinodo nutarimus buvo panaikintos visos unitų vyskupijos (išskyrus Chelmo), o unitų bažnyčia įjungta į Rusijos stačiatikių bažnyčią. 1834 m. tarp Kongreso Lenkijos ir Rusijos įvesta muitų kontrolė. TAi sukėlė Balstogės atsigavimą, nes Rusija buvo puiki rinka besivystančiai tekstilės pramonei. Bijodami bankroto Lodzės fabrikantai ėmė kelti čia savo fabrikus.

1842 m. panaikinta Balstogės sritis ir miestas įtrauktas į Gardino gubernijos sudėtį. 1859 m. gruodžio 15 d. mieste gimė Liudvikas Zamenhofas, Esperanto kalbos kūrėjas. 1860 m. birželio 13 d. paskelbta manifestacija prieš vykdomą rusifikaciją ir priespaudą. 1861 m. birželio 9 d. į miestą atvyko Baltųjų sukilėlių vadas Andžejus Arturas Zamojskis. 1862 m. atidarytas per miestą einantis Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. 1863 m. balandžio 24 d. įvyko susirėmimai tarp 1863 m. sukilėlių ir Rusijos kariuomenės. 1877 m. prie miesto prijungta geležinkelio stotis ir keli aplinkiniai kaimai. 1886 m. atidaryta geležinkelio linija Balstogė-Valkaviskas-Baranovičiai. 1891 m. nutiesta pirma telefono linija. 1895 m. atidarytos trys arklių tramvajaus linijos. Pagal 1897 m. surašymą mieste gyveno 66 000 gyventojų, iš kurių 41 900 buvo žydai, sudarę 63 % miesto gyventojų. 1898 m. įkurta gaisrinė. 1898 m. pastatyta nauja cerkvė.

XX amžiusKeisti

1900–1905 m. perstatyta Balstogės Marijos Dangun Žengimo arkikatedra bazilika. 1905 m. sausio 30 d. įvyko darbininkų streikas, kuriame dalyvavo 80 % miesto darbininkų. 1906 m. birželio 14-16 d. įvyko žydų pogromas. 1909–1912 m. pastatyta Balstogės Šv. Vojcecho bažnyčia. 1909–1913 m. pastatyta Balstogės Didžioji sinagoga. 1910 m. lapkričio 1 d. atidaryta elektrinė, kurioje buvo du garo varikliai 600 arklio galių su generatoriais 329 kW. 1913 m. liepos 1 d. atidarytas „Ritz“ viešbutis. 1915 m. balandžio 20 d. miestą bombardavo vokiečių lėktuvai, žuvo 13, sužeisti 34 žmonės. Rugpjūčio 9 d. rusai susprogdino geležinkelio viaduką. Rugpjūčio 13 d. į miestą įžengė vokiečiai. 1916 m. pradėjo formuotis lenkų karinės organizacijos. 1917 m. balandžio 14 d. mirė Liudvikas Zamenhofas. 1919 m. vasario 14 d. lenkai sukilo prieš rusus ir po penkių dienų, vasario 19 d., perėmė miestą savo valdžion. Tų pačių metų gegužės 10 d. prie miesto prijungti šie kaimai: Antoniuk, Białostoczek, Dojlidy, Dziesięciny, Marczuk, Ogrodniczki, Pieczurki, Skorupy, Starosielce, Słobodę, Wygodę, Wysoki Stoczek i Zacisze. 1919 m. rugpjūčio 2 d. įkurta Balstogės vaivadija. 1919 m. rugsėjį įvyko pirmieji rinkimai į miesto savivaldybę. 1920 m. liepos 28 d. miestą užėmė bolševikai. 1920 m. rugpjūčio 22 d. – įvyko Balstogės mūšis, po kurio lenkai vėl užėmė miestą. 1927 m. prasidėjo Balstogės Šv. Roko bažnyčios statybos.

1939 m. rugsėjo 11 d. miestą bombardavo vokiečių aviacija. 1939 m. rugsėjo 15 d. į miestą įžengė vokiečių kariuomenė. Rugsėjo 22 d. vokiečiai miestą perdavė sovietams. 1939 m. lapkričio 29 d. miestas tapo Baltarusijos TSR dalimi. 1940 m. rusai pradėjo griauti miesto rotušę ir statyti paminklą Josifui Stalinui. Balandžio 13 d. į Kazachstaną ištremta apie 3 000 miesto gyventojų. Birželį ištremta dar apie 5 000 žmonių. 1941 m. birželio 22 d. vokiečių aviacija bombardavo miestą. Birželio 27 d. vokiečiai užėmė miestą, tą dieną buvo nužudyta apie 2 000 žydų. 1941 m. liepos 22 d. įkurta Balstogės sritis. 1941 m. liepos 26 d. įkurtas Balstogės getas. 1943 m. rugpjūčio 16 d. įvyko Balstogės geto sukilimas. 1944 m. liepos 27 d. Raudonoji armija įžengė į miesto centrą. 1944 m. liepos 29 d. vokiečiai pasitraukė iš miesto. 1944 m. rugpjūčio 7 d. NKVD ėmė suiminėti Armijos Krajovos dalyvius. 1945 m. gegužės 8 d. įkurta Balstogės kunigų seminarija. 1946 m. rugpjūčio 18 d. pašventinta Šv. Roko bažnyčia. 1949 m. gruodžio 1 d. atidaryta inžinerijos mokykla. 1950 m. vasario 3 d. atidaryta Balstogės medicinos akademija. 1951 m. pradėtas leisti laikraštis „Gazeta Białostocka“. 1952 m. atidarytas kino teatras „Pokój“. Tų pačių metų spalio 1 d. įkurtas Balstogės radijas. 1953 m. prie miesto prijungti šie kaimai: Bacieczek, Bacieczek Kolonii, Korycina, Klepacz, Krupnik, Fast, Zawad, Ignatek, Dojlid, Zaścianek oraz miasta Starosielce. 1958 m. atstatyta Balstogės rotušė. 1991 m. birželio 5 d. mieste lankėsi popiežius Jonas Paulius II. 1992 m. kovo 25 d. įkurta Balstogės metropolija.

Administracinis centrasKeisti

LiteratūraKeisti

  • Adam Dobroński, Białystok historia miasta, Białystok 2001;
  • W. Zawadzki, Polska Stanisławowska, t. I, II, Warszawa 1963
  • J. Łukasiewicz: Białystok w XIX wieku
  • Lech Wyszczelski: Wstępna faza walk. W: Lech Wyszczelski: Wojna polsko-rosyjska 1919–1920. Wyd. 1. Warszawa: Bellona, 2010, s. 58. ISBN 978-83-11-11934-5.

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Miasta w Dokumencie Archiwalnym“ (lenkų). Suarchyvuotas originalas 2010-10-26. Nuoroda tikrinta 2011-04-05. 
  2. Niewińska, Walentyna (1995). Legendy województwa białostockiego, łomżyńskiego, suwalskiego. Białystok: Wojewódzka Biblioteka Publiczna im. Stefana Górnickiego w Białymstoku.
  3. http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65
  4. http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
  5. Adam Dobroński, Białystok historia miasta, Białystok 2001, p. 37.
  6. Adam Dobroński Białystok historia miasta, Białystok 2001, p. 38.

NuorodosKeisti