Balsiškiai

Portal.svg
Balsiškiai
Balsiškių kaimas 2014.JPG

Balsiškiai
Koordinatės 55°53′28″š. pl. 21°31′34″r. ilg. / 55.891°š. pl. 21.526°r. ilg. / 55.891; 21.526 (Balsiškiai)Koordinatės: 55°53′28″š. pl. 21°31′34″r. ilg. / 55.891°š. pl. 21.526°r. ilg. / 55.891; 21.526 (Balsiškiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų (2011) 25
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Bal̃siškiai

Balsiškiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietrytinėje dalyje, 11 km į pietus nuo Kartenos ir 6 km į šiaurės vakarus nuo Kalniškių.

Kaime veikia UAB „Durpeta“, ruošianti durpes kurui, kraikui ir kompostui.

IstorijaKeisti

Kaimas įsikūrė apie XVIII a. prie Tyro (Kalniškių) durpyno, į šiaurę nuo jo esančiose pelkėtose ir miškingose žemėse. Jam pradžią davė Balsių užusienis, buvęs į šiaurę-šiaurės rytus nuo Tyro pelkės, Tyrupalio dešiniajame krante, Kalniškių (Kalveliškių) kaimynystėje. Priešingame Tyrupalio krante tuo pat laiku kūrėsi Šešuikių užusienis. Balsiuose XVIII a. pabaigoje buvo 2, o Šešuikiuose – 3 sodybos.

XIX a. Balsių užusienis virto Balsiškių kaimu, o Šešuikius imta vadinti Šešaičiais. 1846 m. Kartenos parapijos Balsiškių kaime buvo 7, o Šešuikių – 5 valstiečių sodybos. 1849 m. grafo Franso Pliaterio Kartenos dvare dirbo 46 baudžiauninkai iš Balsiškių kaimo.

XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje abi gyvenvietės susijungė į vieną kaimą, kuriam buvo paliktas Balsiškių, nors retsykiais naudotas ir Šešaičių vardas. 1923 m. jame buvo 24 sodybos.[2] Galutinai kaimas susiformavo tarpukario žemės reformos metu. Stambiausi ūkininkai jame buvo Juozas Ronkus, Ignas Talmontas ir Antanas Smulkys.

Kaimas glaudžiasi prie Vėlaitynės miško, į kurį po karo išėjo partizanauti dalis kaimo vyrų. Iš jų Jonas Martinkus ir Ignas Smilginis 1948 m. žuvo. Kiti buvo partizanų rėmėjais ir ryšininkais. 1948 ir 1949 m. į Sibirą ištremta 15 žmonių: Juozas Ronkus, Ignas Smilingis, Antanas Smulkys, Kazys Stonkus ir Ignas Talmontas su šeimomis.[3]

Pradėjus eksploatuoti Tyro durpyną, Balsiškiai virto svarbia durpių gamybos baze. Pokario metais čia buvo atidaryta pradinė mokykla. Ją 1970 m. lankė apie 20 vaikų, kuriuos mokė viena mokytoja. Vėliau mokykla buvo uždaryta.

2002 m. sausio 1 d. kaime buvo 20 sodybų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19181940 Kalniškių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 Kalniškių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19411944 Kalniškių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19451950 Kalniškių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501963 Kalniškių apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10]
47 99 70 104 45 35 30 25


Kultūros paveldasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 113
  3. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius, 1993. - Kn. 1. - P. 448, 458
  4. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.