Balbieriškio versmės

54°31′31.06″ š. pl. 23°53′16.81″ r. ilg. / 54.5252944°š. pl. 23.8880028°r. ilg. / 54.5252944; 23.8880028

Rentinys versmės vietoje

Balbieriškio versmės (Balbieriškio mineralinės versmės, Balbieriškio šaltiniai) – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas, 1985 m. paskelbtas gamtos paminklu. Versmės trykšta Balbieriškio miestelyje, Prienų rajone, šaltiniuotoje pievoje, Peršėkės upelio slėnio kairėje pusėje, Nemuno kilpų regioniniame parke.

Miestelyje versmės pasiekiamos nuo Balbieriškio bažnyčios pasukus tarp Vilniaus gatvės namų nr. 29 ir 31 žemyn į slėnį besileidžiančiu taku. Objektas nuorodomis nepažymėtas, orientyras – 1 m skersmens betoninis rentinys ant trykštančios versmės. Pasak vietos gyventojų, čia šaltinis Atgimimo pradžioje buvo lankytas su bažnytine procesija, pašventintas. Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje buvo parengtas projektas Balbieriškio versmių (tarp 9 gamtos paveldo objektų Lietuvoje) sutvarkymui. Projektą buvo numatyta įgyvendinti 2006-2008 m.[1] Balbieriškio šaltinis įtrauktas į lankytinų turistinių objektų maršrutus.[2]

Hidrogeologinis aprašymas redaguoti

Šių slėnio žemės paviršiuje atsiverančių požeminio vandens ištakų debitas siekia apie 0,13 l/s (0,5 m³/h). Balbieriškio versmės, kaip ir netoli esančių Birštono, Stakliškių telkinių mineralinis vanduo, susiję su triaso, kreidos ir kvartero geologinių sistemų dariniais. Didelės mineralizacijos vandeniui ar požeminiam sūrymui (bendroji mineralizacija, 50-120 g/l), šiame rajone glūdinčiam kristalinio pamato, kambro-vendo, permo, vietomis net ir triaso uolienose, pasiekus aukščiau slūgsančius gėlus kreidos ir kvartero vandeninguosius sluoksnius įvyksta jo „prasiskiedimas“, bendrajai mineralizacijai sumažėjant maždaug iki 5 g/l. Pakinta jo cheminė sudėtis ir vietomis susiformuoja kupoliška mineralinio vandens ištaka žemės paviršiuje. Todėl Nemuno slėnyje esančių mineralinių versmių vandenyje atsiranda ir vyrauja „giluminiai“ chloro (Cl-) ir natrio (Na+) jonai, o druskų kiekio įvairovė atskiruose šaltiniuose dėl skirtingų skiedimosi proporcijų nevienoda (kupoliškai pakilusio ir susimaišiusio vandens bendroji mineralizacija dažniausiai apie 1-5 g/l). Žinoma, kad ir Balbieriškio versmėse susiformuoja bei veržiasi mažos mineralizacijos (bendroji mineralizacija 1132,3 mg/l), silpnai sūrokas natrio, magnio, kalcio hidrokarbonatinio-chloridinio cheminio tipo požeminis vanduo[3].

Šaltiniai redaguoti

  1. http://www.vstt.lt/VI/article.php?article_id=274 Archyvuota kopija 2014-10-14 iš Wayback Machine projekto.
  2. http://www.visitbirstonas.lt/gidai Archyvuota kopija 2014-10-15 iš Wayback Machine projekto.
  3. Lietuvos geologijos paminklai ir draustiniai. Parengė A. Linčius. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994

Nuorodos redaguoti