Baktrijos–Margianos archeologinis kompleksas

Baktrijos-Margianos archeologinis kompleksas – archeologinė sritis Vidurinėje Azijoje, istorinėse Baktrijos ir Margianos žemėse, Amudarjos (Oksu) baseine (dab. Afganistanas, Uzbekistanas ir Turkmėnistanas). Bronzos amžiuje, maždaug tarp XXIII ir XVII a. pr. m. e. čia gyvavo išvystyta gyvenviečių kultūra.

Baktrijos–Margianos archeologinis kompleksas
XXIII a. pr. m. e. – XVII a.
Ritualinis kirvis su dvigalviu ereliu, tigru ir šernu
Dab. valstybės Afganistanas, Uzbekistanas ir Turkmėnistanas
Ist. regionas Baktrija, Margiana
Gyvenvietės Alytndepė, Namazga Tepė, Gonuras, Koj Krylgan Kala ir kt.
Amžius Bronzos amžius
Lingvistinė grupė indoiranėnų prokalbė (?)
Komplekso teritorija

Regione rasta senovinių gyvenviečių liekanų. Gyvenvietėse buvo gynybinės sienos, vartai, rūmai, šventyklos. Jų gyventojai vertėsi drėkinamąja žemdirbyste (augino kviečius, miežius), gamino bronzinius įrankius, keramikos, juvelyrikos dirbinius. Rasta dviračių jaučių tempiamų vežimų bei kupranugarių tempiamų vežimų modelių. Taip pat rastas akmeninis Anau antspaudas, leidžiantis spėti, kad kultūra galimai turėjo raštą (ženklai primena kinų rašmenis).

Su indoiranėnais siejamos kultūros: Andronovo, Baktrijos-Margianos, Jazo, H kapaviečių, varinių įkapių, Gandharos, pilkosios raižytos keramikos

Baktrijos-Margianos kultūros radinių rasta Indo slėnio civilizacijos miestuose, Irane, Persijos įlankos pakrantėse. Manoma, kad tarp Baktrijos–Margianos ir Harapos kultūrų vyko intensyvi prekyba (jos centru galėjęs būti Šortugajus). Vėliau Baktrijos–Margianos kultūrą išstūmė iš šiaurės atsikėlę Andronovo kultūros nešėjai.

Baktrijos-Margianos archeologinis kompleksas dažniausiai siejamas su praindoeuropiečiais (proto-indoiranėnais). Pasak pagrindinio šio komplekso tyrėjo Viktoro Sarianidžio, šios kultūros žmonės buvo indoeuropiečiai, davę pradžią Vedų kultūrai Indijoje ir persų kultūrai Irane. Pasak kitos hipotezės, Baktrijos–Margianos žmonės buvo neindoeuropiečiai, bet vėliau perėmė jų kalbą iš Andronovo kultūros (siejami su kasitais, kinais, dabartinių burušų protėviais).

Baktrijos-Margianos archeologinio komplekso vietovės:

Literatūra redaguoti

Nuorodos redaguoti