Bajoriškiai (Kupiškis)

Bajoriškiai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Bajoriškiai
Bajoriškiai
55°46′16″š. pl. 24°50′13″r. ilg. / 55.771°š. pl. 24.837°r. ilg. / 55.771; 24.837 (Bajoriškiai)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Kupiškio rajono savivaldybės vėliava Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Subačiaus seniūnija
Gyventojų (2021) 4
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Bajõriškiai
Kilmininkas: Bajõriškių
Naudininkas: Bajõriškiams
Galininkas: Bajõriškius
Įnagininkas: Bajõriškiais
Vietininkas: Bajõriškiuose

Bajoriškiai – kaimas Kupiškio rajono savivaldybėje, 4 km į pietvakarius nuo Palėvenės, 6 km į rytus nuo Subačiaus geležinkelio stoties, prie ŠiauliųDaugpilio geležinkelio.

Pro Bajoriškius teka Gorpys (Lėvens kairysis intakas). Į pietvakarius nuo Bajoriškių tęsiasi Subačiaus miškas.

Istorija redaguoti

Pirmą kartą kaimas paminėtas 1681 m. Palėvenės bažnyčios metrikų knygose, priklausė Palėvenės dvarui[2]. 18611915 m. priklausė Ukmergės apskrities Subačiaus valsčiui, 19191946 m. – Panevėžio apskrities Subačiaus valsčiui.

Per Bajoriškių žemes 1873 m. nutiesta geležinkelio linija RadviliškisKalkūnai.

1919 m. gegužės 2628 d. ties kaimu vyko įnirtingos Panevėžio atskirojo bataliono kovos su Kupiškį gynusiais bolševikais.

8–9 praėjusio amžiaus dešimtmečiais šiaurinė dalis priklausė „Šviesos“ kolūkiui, pietinė – „Laisvės“.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.
1820 m. 1903 m. 1914 m. 1923 m.sur.[3] 1942 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5]
46 97 83 63 82 48 21
1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9] 2021 m.sur.[10] - -
18 7 11 4 4 - -

Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.

Pilkapynas redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Bajoriškių pilkapynas.

3 km nuo Radžiūnų geležinkelio stoties, Suosos pakrantėje buvo pilkapynas. Tyrinėjimų metu prieš Pirmąjį pasaulinį karą rusų armijos pulkininkas Masalitinovas atkasė 26 tuščius pilkapius. Į pietus nuo esančiuose kituose dviejuose pilkapiuose, apjuostuose akmenų vainikais, rasta IIIII ar III–IV amžiaus griautinių kapų su gausiomis įkapėmis. Juose rasta žalvario plokštelinių antsmilkinių su rakto formos skylute, antkaklis trimitiniais galais, apyrankė purpuriniais galais, apskrita diržo sagtis, geležinių ietigalių ir įmovinių kirvių.

Šiuo metu pilkapynas sunaikintas, o dalis eksponatų saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. BajoriškiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 146 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.