Baidotai
{{#if:300
Baidotų pakelės koplytėlė
Baidotai
Baidotai
56°05′42″š. pl. 21°38′24″r. ilg. / 56.095°š. pl. 21.640°r. ilg. / 56.095; 21.640 (Baidotai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybės vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Notėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 18
Vikiteka Baidotai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Baĩdotai
Kilmininkas: Baĩdotų
Naudininkas: Baĩdotams
Galininkas: Baĩdotus
Įnagininkas: Baĩdotais
Vietininkas: Baĩdotuose

Baidotai – kaimas pietiniame Skuodo rajono savivaldybės pakraštyje, 5 km į pietvakarius nuo Notėnų ir 6 km į šiaurės rytus nuo Salantų, dešiniajame Salanto krante.

Etimologija

redaguoti

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Baidotas daugiskaitos formos. Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Badataycie, Boydaty, Baydaty, Bojdaty, rus. Байдаты, Бойдаты. Vietos gyventojai tarmiškai kaimą vadina žem. Baiduotā.

Geografija

redaguoti

Kaimas įsikūręs Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Ribojasi su Panotėniais, Notėnais, Kulaliais, Šniukščiais, Dvarčininkais, Laiviais ir Tuzais. Vakarinė-šiaurės vakarinė dalis apima išnykusių Dvarčininkų žemes.

Pietvakariniu kaimo pakraščiu teka Salantas, o centrine dalimi vingiuoja Notė. Pietinę dalį kerta Alksnė, kurią užtvenkus įrengtas Baidotų tvenkinys. Upių pakrantės apaugę medžiais ir krūmais. Pietinėje dalyje vidury laukų auga nedidelis miškelis, o šiauriniame pakraštyje ošia Juodupio, Velėnių ir Lindinės miškai.

Pietine dalimi praeina rajoninis kelias SedaBarstyčiaiSalantai (2704), kaime vadinamas Salantų gatve. Nuo jo atsišakoja išilgai kaimo į Kulalius einantis žvyrkelis, pavadintas Šilo gatve, nuo kurios centre į vakarus link Dvarčininkų veda Paupio gatvė. Centrinę gyvenvietės dalį sudaro palei pagrindinę gatvę kompaktiškai sovietmečiu suprojektuotų 10 tipinių sodybų. Kitos 7 sodybos vienkiemiais išsimėčiusios kaimo pakraščiuose.

 

Salanto pakrantės, Notės žemupio baseinas su į vakarus ir šiaurės vakarus esančiomis išnykusių Dvarčininkų žemėmis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.

Istorija

redaguoti

Kaimas susiformavo XVI a. Pirmąkart paminėtas 1568 m. rugpjūčio 7 d. karališkojo matininko Jokūbo Laškovskio sudarytame dlk Žygimanto Augusto Telšių dvaro Salantų valdos žemėlapyje.[2] Vykdant Valakų reformą, kaimui priskirtas apie 625 ha dydžio stačiakampio plano žemės sklypas, besiribojantis su Kulaliais, Notėnais, Laiviais ir Nerėpais. Pietrytinis kampas siekė Tuzų, o pietvakarinis – Erlėnų žemes.

 
Baidotų kaimo situacija XX a. 2-me dešimtmetyje. Ištrauta iš nacistinės Vokietijos kariuomenės generalinio štabo 1941 m. išleisto Telšių apylinkių žemėlapio
 
Skulptūrinis stogastulpis su Rūpintojėlio horeljefu kaimo pakelės sodybvietėje

Kaimas priklausė Salantų, nuo XVIII a.Gintališkės dvarui. Dvasiniu kaimiečių gyvenimu rūpinosi Platelių, o nuo 1630 m. – Salantų parapijos dvasininkai.

1750 m. buvo 14 katalikų kiemų. Kaimas turėjo savo kapines, kuriose stovėjo koplyčia, prižiūrima Salantų dvaro savininkų.[3] XVIII a. pab. kapines uždarius, koplyčia nugriauta, o jos rąstai išvežti Gintališkės magazino statybai.[4]

1821 m. buvo 12, 1843 m. – 13 katalikų kiemų,[5] 1846 m. – 10 dūmų.[6] Vakarinėje kaimo dalyje abipus Notės plytėjusių ganyklų plėšininėje žemėje XVIII a. susiformavo Dvarčininkų užusienis, XIX a. tapęs savarankišku kaimu.

1845 m. surašytos 33 katalikų šeimos: 100 vyrų ir 111 moterų. Daugelyje sodybų gyveno po 2–3 šeimynas. Gausiausios buvo Galitono Panulio (12 žmonių), Jokimo Janutausko (10 žmonių), Vinco Janučio, Bernardo Matulio, Barboros Nezabitauskienės, Prano Žvinklio, Pilypo Gedrimo (po 9 žmones), Kazimiero Dauginčio (8 žmonės), Antano Petriko, Ignoto Agrostausko, Motiejaus Želvio, Antano Lekstučio, Antano Burbos (po 7 žmonių) šeimynos. Be jų, kaime gyveno našlės Kotrynos (pavardė nenurodyta), Juozapo Andrejausko, Antano Arbono, Antano Balčio, Kazimiero Barausko, Prano Butkaus, Juozapo Gedrimo, Mikalojaus Gedrimo, Jurgio Janučio, Kazimiero Kaspero, Klemenso Moko, Jono Piekaus, Jurgio Puškoriaus, Juozapo Razgaičio, Antano Strakšio, Prano Šakinio, Baltramiejaus Vainoro, Kazimiero Vombučio, Juozapo Želmio ir Galipano Žulio šeimos.[7]

Pradėjus baudžiavos panaikinimo reformą, kaime 1866 m. buvo 12 kiemų.[8] Per reformą suformuoti 302 dirbamos žemės sklypai, kuriuos 1870 m. valdė 89 valstiečiai, mokėję Gintališkės dvarininkui Juozapui Leduchovskiui išperkamuosius žemės mokesčius.[9] Ganyklos, pievos ir miškas liko bendro naudojimo žemės ūkio naudmenomis. 1895 m. Baidotuose buvo 15,[10] o 1915 m. – 16 kiemų.[11]

1915 m. kaime apsistojo kaizerinės Vokietijos kavalerijos eskadronas, konfiskavęs valstiečių maisto ir grūdų atsargas, vertingesnius daiktus. Karinė valdžia ūkininką Kazimierą Nezabitauskį paskyrė Sedos apskrities Mosėdžio valsčiaus viršaičiu, bet jis netrukus pareigų atsisakė ir liko kaimo seniūnu.[12]

1923 m. kaime buvo 29 ūkiai.[13] Tarpukariu atidaryta Baidotų pradžios mokykla. Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1924–1930 m. likviduotos bendrosios žemės ūkio naudmenos (ganyklos, pievos, miškai),[14] o visa kaimo žemė 1934 m. išskirstyta į vienkieminius ūkius.[15]

Stambiausi ūkininkai, valdę per 30 ha žemės, buvo Jonas Skridaila, Zigmantas Leknius, Stanislovas Astrauskis, Kazimieras Ivinskis, Kazimieras Dvarijonas, Valerijonas ir Grasilda Bučmiai.[16] Tiesa, K. Dvarijonas kaime disponavo mažiau nei pusės hektaro sklypu, o didesnioji valdos dalis buvusi Dvarčininkuose. V. ir G. Bučmiai Baidotuose turėjo 23,03 ha, o kartu su Žvainiuose ir Klecininkuose įsigytais sklypais valdė 36,51 ha žemės. Dalį žemės Baidotuose – 5,02 ha dydžio sklypą, šeima 1939 m. pardavė Justinai Kučinskienei.[17]

1940 m. sovietų valdžia iš ūkininkų nusavino 37,57 ha dirbamos žemės: iš J. Skridailos – 15,52 ha, Z. Lekniaus – 11,65 ha, S. Astrauskio – 6,61 ha, K. Ivinskio – 2,09 ha, V. Bučmio – 1,24 ha, K. Dvarijono – 0,46 ha. Nusavintą žemę Salantų valsčiaus žemės ūkio komisija išdalino vietiniams mažažemiams Jonui Beniušiui, Kaziui Bertalui, Vincui Kučinskui, Povilui Pajauskui, Galikonui Panumiui, Pranui Šideikiui, Juozui Šiudeikiui, Stasiui Turauskiui, Monikai Žabinskaitei, Liudvikui Žabinskiui bei Kostui Alšauskiui iš Laivių ir Juozui Reveikiui iš Dvarčininkų.[18] 1944 m. kaime buvo 35 ūkiai.[19]

1948 m. prasidėjus masinei Lietuvos žemės ūkio kolektyvizacijai, kaimo žemėje buvo įkurtas kolūkis. Plečiant ariamos žemės laukus, kolūkiečiai iš vienkiemių XX a. 7–8 deš. buvo perkelti į kaimo centrinėje dalyje suprojektuotą kolūkinę gyvenvietę. Išliko tik už dirbamų laukų atsidūrusios vienkieminės sodybos. Prie Baidotų buvo prijungta 1999 m. sausio 1 d. iš Skuodo rajono savivaldybės gyvenviečių (vietovių) sąrašo išbraukto Dvarčininkų kaimo teritorija (per 140 ha).

Šiuo metu Baidotams priklauso apie 550 ha žemės, kurioje 2015 m. stovėjo 17 sodybų.[20]. 2019 m. sausio 8 d. įkurta apylinkės gyventojus vienijanti Baidotų kaimo bendruomenė (pirmininkas Adas Sendrauskas).[21]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Notėnų seniūnija, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija, Rusijos imperija
19151918 m. Mosėdžio valsčius, Sedos apskritis, Lietuvos sritis, Oberostas, Vokietijos imperija
19191940, 19411944 m. Laivių seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos Respublika
19401941 m. Laivių apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos SSR, SSRS
19411944 m. Laivių seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis, Ostlando reichskomisariatas, Vokietijos Reichas
19441950 m. Laivių apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos SSR, SSRS
19501953 m. Laivių apylinkė, Salantų rajonas, Klaipėdos sritis, Lietuvos SSR, SSRS
19531954 m. Laivių apylinkė, Salantų rajonas, Lietuvos SSR, SSRS
19541959 m. Notėnų apylinkė, Salantų rajonas, Lietuvos SSR, SSRS
19591995 m. Notėnų apylinkė, Skuodo rajonas, Lietuvos SSR, SSRS
19952009 m. Notėnų seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis, Lietuvos Respublika
nuo 2009 m. Notėnų seniūnaitija, Notėnų seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė, Lietuvos Respublika

Kultūros paveldas

redaguoti
  • Baidotų senosios kapinės (XVI a.–XVIII a. pab., regioninio reikšmingumo lygmens saugotinas objektas, turintis memorialinį vertingųjų savybių pobūdį).
  • Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos skulptūra (XX a. vid., vietinio reikšmingumo lygmens saugotinas objektas, turintis etnokultūrinį, dailės ir sakralinį vertingųjų savybių pobūdį).
  • Skulptūrinis stogastulpis su Rūpintojėlio horeljefu (XX a. pab. – XXI a. pr., vietinio reikšmingumo lygmens saugotinas objektas, turintis dailės ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį).

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

redaguoti
  • Apluokas – beržais ir uosiais apaugęs apie 3 ha smėlingos žemės plotas 150 m į šiaurės vakarus nuo Salantų–Notėnų kelio.
  • Bliūdai – apie 2 ha dydžio ariamos žemės sklypas prie Notės, apjuostas upelio iš trijų pusių.
  • Garo kalnas – apie 20 ha dydžio ariama molinga pakiluma, aukščiausia kaimo vieta, esanti kairėje kelio į Notėnus pusėje. Joje gyvenusios 3 ūkininkų šeimos vadintos garokalniškiais.
  • Juodupaliai – 20 ha ploto smėlinga ariama pieva šiaurinėje kaimo dalyje.
  • Leiknaliai – apie 15 ha dydžio ariamas laukas šiaurinėje kaimo dalyje.
  • Pakapis – 1,5 ha ploto medžiais apaugęs smėlingos žemės plotas Vargonupio pakrantėje. Pasakojama, kad seniau šioje vietoje veikusios kaimo kapinės, kuriose stovėjusi bažnytėlė (koplyčia). Kapines panaikinus, koplyčia buvusi nugriauta, jos rąstai panaudoti Gintališkės valsčiaus magazino, o šį nugriovus – Dovainių pradinės mokyklos statybai.
  • Plikis – 16 ha dydžio ariamos žemės plotas šiaurės vakarinėje kaimo dalyje. Seniau ši vietovė nebuvusi ariama, o apaugusi kadagiais ir kitais menkaverčiais krūmais, todėl ir pavadinta Plikiu.
  • Vargonupis – kaimo šiaurės rytuose ištekantis ir lankose į Salantą įtekantis upelis, kuris vasaromis išdžiūdavo, o imdavo tekėti tik gerai palijus.
  • Žlioka – pievų apsupta neišdžiūstanti apie 1 ha dydžio bala kairėje kelio į Notėnus pusėje.[22]

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m.[23] 1843 m.[24] 1845 m.[25] 1866 m.[26] 1902 m.[27] 1923 m.sur.[28] 1959 m.sur.[29]
132 149 211 124 369 153 118
1970 m.sur.[30] 1979 m.sur.[31] 1984 m.[32] 1989 m.sur.[33] 2001 m.sur.[34] 2011 m.sur.[35] 2021 m.sur.[36]
90 66 59 44 39 29 18


Žymūs žmonės

redaguoti
Gimė

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Mappa wedle pomiaru Jokuba Łaszkowskiego Geometry Zygmunta Augusta Króla Polskiego w Roku 1568. Dnia 7. Aug: dokonaney, zrobiona wedle Jego Jnwentarza Opisania Dnia 10. Mar: Roku 1827. p. Antoniego Kiersznowskiego Kom: Są: Gł: P: Tel:, Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1292, ap. 1. – B. 170
  3. Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. – Salantų bažnyčios archyvas
  4. Lietuvos žemės vardynas. Žemės vardai Baidotų kaimo Salantų valsčiaus Kretingos apskrities. – Surašytoja Stefa Ambrozaitytė. – Baidotai, 1935 m. – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondai
  5. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 72
  6. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 142
  7. Вѣдомость жителямъ Ковенской губерніи Тельшевскаго уѣзда Салантовскаго прихода вѣроисповѣдaнія римско католическаго 1845 года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2. – B. 723. – L. 40v-43r
  8. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 72
  9. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году. – Ковнa, 1870. – C. 83
  10. Карта Ковенск. и Курляндск. губ. – VII-10. Тельевск. и Гробинск. уѣзд. – Воeн. топогр. коллежскій совѣтникъ Поржезинскій, воeн. топогр. капитанъ Кузьминъ. – Съемка 1895 г.
  11. Karte des westlichen Rußlands. – Kreis Grobin, Gouvernement Kurland. Kreis Telsche, Gouvernement Kowno. – J 17. Sałanty. – Kartographische Abteilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. – Druck 1915
  12. Petras Ruseckas. Lietuva Didžiajame kare. – Vilnius: Briedis, 2020
  13. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
  14. Salantų valsčiaus Baidotų ir Dvarcininkų kaimų bendrų ganyklų ir Gintališkės dvaro likvidavimo byla. – 1924-04-23 – 1933-05-09. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1350, ap. 1. – B. 16; Salantų vls. Baidotų, Dvarčininkų ir Šniukštų k. kaimų su Platelių vls. Ginteliškės dvaru bendrų ganyklų likvidavimo planas (1:5000). – 1930-01-01 – 1930-12-31. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1250, ap. 4/5. – B. 411
  15. Salantų vls. Baidotų k. 1. Išskirstymo vienkiemiais planas (1:5000) 2. Eksplikacija. – 1934-01-01 – 1934-12-31. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1250, ap. 4/5. – B. 379
  16. 1945 metų Salantų valsčiaus žemės fondo susidarymo ir paskirstymo naudojimui sąrašas. – 1945 m. – Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. – F. 204, ap. 1. – B. 45. – L. 8v-10r
  17. Salantų valsčiaus žemės ūkio komisija. Bučmio Valerijono žemės valdymo pertvarkymo byla. Baidotų km. – 1940-08-05 – 1946-09-14. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 204, ap. 2. – B. 395. – L. 1-2
  18. 1945 metų Salantų valsčiaus žemės fondo susidarymo ir paskirstymo naudojimui sąrašas. – 1945 m. – Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. – F. 204, ap. 1. – B. 45. – L. 8v-10r, 29v-31r
  19. Deutsche Heereskarte. 1a Telsche. Großblatt 1:100 000. – Herausgegeben von OKH/Gen St H, Chef des Kriegskarten- und Vermessungswesens, 1944
  20. Skuodo rajono savivaldybė (žemėlapis). – Valstybės įmonė Registrų centras. – Vilnius, 2015 (žr. 2021-01-31) Archyvuota kopija 2021-12-06 iš Wayback Machine projekto.
  21. Baidotų kaimo bendruomenė. Rekvizitai. – Įstaigos.lt (žr. 2023-12-24)
  22. Lietuvos žemės vardynas. Žemės vardai Baidotų kaimo Salantų valsčiaus Kretingos apskrities. – Surašytoja Stefa Ambrozaitytė. – Baidotai, 1935 m. – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondai
  23. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Žemaičių praeitis. Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Vilnius, 2011. – T. 15. – P. 72
  24. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Žemaičių praeitis. Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Vilnius, 2011. – T. 15. – P. 72
  25. Вѣдомость жителямъ Ковенской губерніи Тельшевскаго уѣзда Салантовскаго прихода вѣроисповѣдaнія римско католическаго 1845 года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2. – B. 723. – L. 40v-43r
  26. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Žemaičių praeitis. Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Vilnius, 2011. – T. 15. – P. 72
  27. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  28. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  29. BaidotaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 144 psl.
  30. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  31. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  32. Baidotai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 164
  33. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  34. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  35. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  36. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

  Šniukščiai – 3 km Kulaliai – 4 km NOTĖNAI – 5 km  
Dvarčininkai – 2 km
     
     
     
Panotėniai – 1 km
Laiviai – 4 km
SALANTAI – 6 km
Žeimiai – 7 km Tuzai – 5 km