Bagdoniškio dvaras

Bagdoniškio dvaras
Bagdoniškio dvaro ponų namas (2017 05 09)
Bagdoniškio dvaro ponų namas (2017 05 09)
Vieta Bagdoniškis, Kriaunų seniūnija,
Rokiškio rajonas
Įkurtas XVII a.
Rūmų stilius tradicinė (liaudies) architektūra
Bajorų giminės Rudaminos Dusetiškiai
Romerai
Krišpinai
Oginskiai
Parkas parko ir sodo fragmentai
Pastatų būklė tvarkomas

Bagdoniškio dvaras – dvaras, esantis Bagdoniškyje, Kriaunų seniūnijoje (Rokiškio rajone). Išsidėstęs apie 30 km į pietryčius nuo Rokiškio.

Dvaro sodybą sudaro: ponų namas (statytas XVII a. vid., XX a. pr.), oficina (XIX a. pr.), namas (1925 m.), virtuvė (XX a. treč. deš.), svirnas (XX a. ketv. deš.), kumetynas (XIX a. pab.), dviejų tvartų (XIX a. pab.) liekanos, tiltas (XX a. treč. deš.). Žaliuoja parko ir sodo fragmentai, tyvuliuoja 4 tarpusavyje sujungti tvenkiniai.

Istorija redaguoti

Dvaro istorija žinoma nuo XVII a. vidurio, kuomet Kriaunų dvarą valdė Rudaminos Dusetiškiai. Šį dvarą sudarė 4–5 dvareliai ir palivarkai – vienas iš jų – Bagdoniškis. XVII a. pab. Kriaunų dvaro kompleksas su visais palivarkais kaip kraitis atiteko Kotrynai Rudaminaitei, kuri ištekėjo už Krišpino, vėliau už Oginskio. 1714 m. Kotryna Oginskienė iš Kriaunų dvaro atskyrė Bagdoniškį ir jį pardavė. Bagdoniškis ėjo iš rankų į rankas, kol 1786 m. nuosavybės teises į jį nusipirko Steponas Dominykas Romeris (m. 1793 m.), po kurio mirties dvarą paveldėjo jo sūnus Mykolas Juozapas Romeris (1778–1852). Bagdoniškis tapo dar vienu plačios bajoriškos Romerių giminės lizdu. Manoma, kad valdant Mykolui Juozapui Romeriui pastatytas ponų namas (XVIII a. pab. – XIX a. pr.), oficina (XIX a. pr.), užveistas dvaro sodas. 1852 m. prieš mirtį Mykolas Juozapas Romeris padovanojo Bagdoniškį savo septynerių metų vaikaičiui Mykolui Kazimierui, kuris nuo pusantrų metų likęs našlaičiu kartu su sesute augo senelio šeimoje. Mykolas Kazimieras Romeris (1845–1920) Bagdoniškį valdė 68 metus. Jo valdymo metu iškilo arba perstatyti dauguma iki mūsų dienų išlikusių pastatų. Tai dvaro suklestėjimo laikotarpis.

Mykolo Kazimiero Romerio ir jo žmonos Konstancijos Tukallo-Romerienės šeimoje Bagdoniškyje gimė žymus Lietuvos teisininkas, Kauno universiteto rektorius Mykolas Romeris (1880–1945). Jis studijavo teisę Peterburge, tobulinosi Krokuvoje, Paryžiuje. Vėliau gyveno Vilniuje. Per Pirmąjį pasaulinį karą dalyvavo Juzefo Pilsudskio Austrijoje organizuojamuose lenkų legionuose, kurių padedamas J. Pilsudskis atkūrė nepriklausomą Lenkijos valstybę ir buvo paskelbtas jos viršininku. Vėliau J. Pilsudskis užsidegė idėja atkurti Žečpospolitą (bendrą Lenkijos ir Lietuvos valstybę). Tačiau 1918 m. jau buvo atsikūrusi savarankiška Lietuvos valstybė. J. Pilsudskis sumanė sudaryti prolenkišką Lietuvos vyriausybę ir pasiūlė Mykolui Romeriui jai vadovauti, tačiau šis atmetė J. Pilsudskio pasiūlymą ir, grįžęs į Lietuvą, aktyviai dalyvavo nepriklausomos Lietuvos gyvenime. 1932 m. ir 19381939 m. Mykolas Romeris atstovavo Lietuvai tarptautiniame Hagos teisingumo tribunole, daug prisidėjęs prie Klaipėdos krašto įteisinimo Lietuvai.

Mirus Mykolo Romerio tėvui Mykolui Kazimierui Romeriui, jo penkios dukterys ir sūnus pasidalino Bagdoniškį į šešias dalis. Profesorius Mykolas Romeris įsikūrė savo dalyje. Nepaisydamas užimtumo, profesorius mėgo lankytis gimtajame Bagdoniškyje, kur gyveno jo sesuo Elvyra. Nenorėdamas varžyti sesers šeimos, šalia senojo dvaro pasistatė sau namus, kur vasarodavo, atitrūkęs nuo darbų Kaune. Vėliau pastatė virtuvę, svirną, tiltą. Ypatingą dėmesį profesorius skyrė aplinkai, jos gražinimui. Dvaro tvenkiniuose buvo auginamos gulbės, antys. Joms net buvo pastatytas nedidelis namelis.

Po Antrojo pasaulinio karo, 1952 m., profesoriaus Mykolo Romerio žmona ir trys mažametės dukros buvo priverstos palikti Bagdoniškį. Netekęs šeimininkų, dvaras gerokai apnyko. 1993 m. nuosavybės teises į jį atgavo trys Mykolo Romerio dukros. Išskiriamos dvi Bagdoniškio dvaro sodybos dalys – senoji ir naujoji, sukurta profesoriaus Mykolo Romerio. Senąją dalį sudaro ponų namas, oficina, pieninė, rūkykla, kumetynas, sodo, ūkinių pastatų liekanos. Pastatų architektūroje dominuoja tradiciniai (liaudiški) bruožai. Naujajai sodybos daliai priskiriamas namas, virtuvė, svirnas, naujasis sodas bei tiltas.[1]

2013 m. du pagrindiniai dvaro pastatai ir dalis žemės buvo parduota Kriaunų krašto ūkininkui.[2]

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 1–512
  2. Keliuotytė, Rasa (2018-02-26). „Kadaise klestėjęs Bagdoniškio dvaras bando atgauti orumą“. Gimtasis Rokiškis. Nuoroda tikrinta 2018-04-18.