Bagaslaviškio apylinkė
55°04′š. pl. 24°46′r. ilg. / 55.07°š. pl. 24.77°r. ilg.
Bagaslaviškio apylinkė | ||
Centras | Bagaslaviškis | |
TSRS topografija | ||
Valsčiaus apylinkė | ||
Valsčius | Gelvonų valsčius | |
Apskritis | Širvintų apskritis | |
Rajono apylinkė | ||
Rajonas | Smėlių rajonas (1950–1955) Širvintų rajonas (1955–1962) Ukmergės rajonas (1962–1963) | |
Sritis | Vilniaus sritis | |
Dabartinė seniūnija | ||
Gelvonų seniūnija, Širvintų seniūnija |
Bagaslaviškio apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas rytų Lietuvoje.
Istorija
redaguotiApylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Gelvonų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Smėlių rajonui.[2] 1954 m. prijungta Motiejūnų apylinkė, dalis Neveronių apylinkės ir dalis Žuklių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Bagaslaviškio apylinkė prijungta prie Gelvonų apylinkės ir Viesų apylinkės.[3]
Apylinkės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
1954-05-25 (Išsamiau) |
Partijos XIX suvažiavimo vardo ir „Tarybinės Vėliavos“ kolūkiai [4] | |||
1959-02-01 (Išsamiau) |
64,79 | TSKP XIX suvažiavimo vardo kolūkis, „Tarybinės Vėliavos“ kolūkis, „Pažangos“ kolūkis [5] | 1 miestelis, 26 kaimai, 20 vienkiemių |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 138
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 2
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 50–52
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 46–47
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 449