Bad Godesbergas

Bad Godesbergas (vok. Bad Godesberg) – Bonos (Vokietija) miesto dalis. Rajonas įsikūręs kairiajame Reino upės krante.^[1] Nuo 1949 iki 1990 m. (kai Bona buvo Vakarų Vokietijos sostinė), Bad Godesberge buvo įsikūrusios svarbiausios valstybinės įstaigos,^[1] pvz., užsienio šalių ambasados. Keletas tų pastatų tebenaudojami kaip ambasadų filialai ar konsulatai.

Bad Godesbergas vok. Bad Godesberg

Godesburgo pilies griuvėsiai

Bad Godesbergas 50°41′0″ š. pl. 7°9′0″ r. ilg. / 50.68333°š. pl. 7.15000°r. ilg. / 50.68333; 7.15000 (Bad Godesbergas)Koordinatės: 50°41′0″ š. pl. 7°9′0″ r. ilg. / 50.68333°š. pl. 7.15000°r. ilg. / 50.68333; 7.15000 (Bad Godesbergas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Vokietija
Žemė	Šiaurės Reinas-Vestfalija

Gyventojų (2004)	70 525
Plotas	31,97 km²
Tankumas (2004)	2 206 žm./km²
Altitudė	46–195 m

Vikiteka	Bad Godesbergas

Istorija Keisti

Pirmą kartą miestas paminėtas 722 m. ir pavadintas Woudenesberg pavadinimu (vėliau Godesbergo) pagal šalimais stūksantį kalną. 1210 m. spalio 15 d. Kelno arkivyskupas Dytrichas I vietovėje įstatė kertinį Godesburgo tvirtovės ant Godesbergo kalno akmenį. Miestas ėmė kurtis aplink iškilusią Godesburgo pilį.^[2]

1583 m. gruodžio 17 d. pilis buvo nugriauta bavarų, kai arkivyskupas Gebhardas Truchsesas fon Valdburgas (Gebhard Truchsess von Waldburg) atsivertė į protestantizmą. Nuo XVIII a. pab. čia veikė mineralinių versmių gydyklos.^[1]

1935 m. gyvenvietei suteiktas kurortinio miesto statusas.^[2] 1945 m. Bad Godesbergas buvo pirmasis Vokietijos miestas be jokio mūšio perleistas Sąjungininkų kontrolei.^{[reikalingas šaltinis]} 1969 m. tapo Bonos miesto dalimi.^[2]