Bžego kunigaikštystė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bžego kunigaikštystė (lenk. Księstwo Brzeskie, arba Brygo hercogystė, vok. Herzogtum Brieg) – viena iš buvusių Silezijos kunigaikštysčių, kurios sostinė buvo Bžegas.
Księstwo Brzeskie Bžego kunigaikštystė | ||||
Čekijos karūnos žemė nuo 1329 m. | ||||
| ||||
Herbas | ||||
Bžego kunigaikštystė 1312 (pilka) | ||||
Sostinė | Bžegas | |||
Kalbos | lenkų | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Atskilo nuo Legnicos | 1311 m., 1311 | |||
- Prijungta prie Prūsijos | 1675 m. | |||
Kunigaikštystė atsirado 1311 m., kai suskilo Legnicos kunigaikštystė, ją valdė Silezijos Piastai. 1329 m. kunigaikštystė tapo Bohemijos vasale ir Šventosios Romos imperijos dalimi. Vėl susijungė su Legnicos kunigaikštyste 1419 m., po to vėl atskilo ir vėl susijungė su Legnicos kunigaikštyste 1669 m.
1526 m. Bohemiją paveldėjo Habsburgų monarchija, ir Bžego kunigaikštystė tapo jiems pavaldi, nors ją dar valdė Piastai. Kunigaikštystė tuo metu dar buvo paskutinės autonominės Silezijos kunigaikštystės – Legnicos-Bžego ir Voluvo kunigaikštystės – dalimi. 1675 m. mirė Ježis IV Vilhelmas (lenk. Jerzy IV Wilhelm, vok. Georg Wilhelm I), ir kunigaikštystę ėmė tiesiogiai valdyti Habsburgai, buvę Bohemijos karaliai.
1537 m. hercogas Frederikas II buvo sudaręs sutartį su elektoriumi Joachimu II Brandenburgiečiu, kad išnykus Silezijos Piastams hercogystę paveldės Brandenburgo Hohencolernai. 1675 m. mirus kunigaikščiui Ježiui Vilhelmui Austrija atsisakė vykdyti anksčiau pasirašytą sutartį ir prisijungė hercogystę patys. Prūsijos karalius Frydrichas II ta sutartimi pateisino savo įsiveržimą į Sileziją Austrijos įpėdinystės karo metu 1740 m.